Šri Lanka | Apie Šri Lanką

Šri Lanka – sala Indijos vandenyne, Pietų Azijoje, 880 km į šiaurę nuo pusiaujo, 55 km į pietryčius nuo Indostano pusiasalio. Šri Lanką nuo Indijos skiria Paiko sąsiauris ir Manaro įlanka. Kranto liniją sudaro 1340 km. Krantai žemi, dažnai lagūniniai, daugelyje vietų juos supa koralų rifai. Šiaurinė Šri Lankos dalis visai lygi, lygumos užima 80% šalies teritorijos, o pietų vidurio dalyje — kalnai, kurių aukščiausios viršūnės — Pidurutalagalos kalnas (2524 m) ir Adomo kalnas (2240 m). Terciare įvykę litosferos įdubimai salą atskyrė nuo Indostano pusiasalio. Buvusios sąsmaukos vietoje yra salų ir seklumų ruožas, vadinamasis Adomo tiltu.Šri Lanka plotu prilygsta Lietuvai. Pasaulio žemėlapyje ji atrodo kaip nuo Indijos į vandenyną krentanti ašara, todėl ir yra vadinama Indijos ašara. Čia jau per 2500 metų gyvuojanti civilizacija visais laikais buvo niokojama įsibrovėlių: nuolatinės Indijos imperatorių invazijos, nuo XVI a. europiečių pradėtas salos kolonizavimas. Tik 1948 m. Ceilonui (kuris vėliau buvo pervadintas į Šri Lanką) buvo suteikta nepriklausomybė.

Žmones čia traukia natūralus gamtos grožis, arbatos plantacijos, nuostabus augmenijos ir gyvūnijos pasaulis, ramus poilsis ištaiginguose, žalumoje skendinčiuose viešbučiuose, nuostabūs paplūdimiai, visus metus šiltas vandenyno vanduo, įdomus ir įspūdingas senųjų kultūrų palikimas, malonus ir paslaugus vietos gyventojų būdas. Daugiausia turistų šalis sulaukia gruodžio—kovo mėnesiais. Ne sezono metu žmonių daug mažiau, kainos krenta.

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ

Plotas: 65 610 km².

Gyventojų skaičius: 19 462 000.

Sostinė: Kolombas.

Kalba: sinhalų, tamilų, anglų.

Valiuta: Šri Lankos rupija.

Religija: 69,1 % budizmas, 7,6 % islamas, 7,1 % hinduizmas, 6,2 % krikščionybė.

Telefonas: +94.

Elektra: 230 voltų, D, G ir M tipo rozetės ir kištukai.

KLIMATAS

Pietvakarinėje salos dalyje lietingasis sezonas būna gegužės—rugpjūčio mėnesiais, sausasis — nuo gruodžio iki kovo mėnesio. Šiaurės rytuose lietingasis sezonas būna spalio—sausio mėnesiais, o nuo gegužės iki rugsėjo — sausasis periodas.

Šalyje vyrauja atogrąžų klimatas, kuriam būdingi sausasis ir drėgnasis sezonai. Metų laikai čia nėra ryškūs: nuolat šviečia saulė ir būna šilta. Net musoninių liūčių laikotarpiu dieną dažniausiai šviečia saulė, o lyja po pietų arba vakare.

Vidutinė oro temperatūra siekia 27 °C. Ji krenta, kylant į kalnus (Nuvara Elijos kurorte 1884 m aukštyje vidutinė temperatūra siekia 16 °C). Pats karščiausias laikotarpis — kovo ir balandžio mėnesiai: tada temperatūra pakyla net iki 38—40 °C; vėsiausia būna nuo lapkričio iki sausio.

Kalnuotose vietovėse vidutinė metų temperatūra siekia 15—20 °C, lygumose 26—30 °C. Čia vyrauja atogrąžų klimatas. Sostinėje temperatūra būna apie 26—28 °C. Visus metus vandens temperatūra siekia 27 °C.

LANKYTINOS VIETOS

Kolombas – Šri Lankos sostinė. Jame gausu dangoraižių, prekybos ir verslo centrų. Taip pat galima išvysti britų kolonijinių pastatų, šventyklų. Lankantis Kolombe, rekomenduojama apsipirkti vietiniame turguje, kuriame gausi vaisių ir daržovių, prieskonių bei arbatų pasiūla.

Kandis – miestas centrinėje Šri Lankoje. Jis įsikūręs kalnuotoje vietovėje, todėl yra apsuptas neįtikėtino grožio panoramos. Mieste didingi pastatai, nedidelės parduotuvėlės, jaukios kavinukės, menininkų dirbtuvės. Taip pat šis miestas – religinis budizmo centras, todėl čia atvyksta ne tik turistai, bet ir piligrimai.

Sigirijos uola – didžiulė, monolitinė uola, ant kurios viršūnės V a. buvo pastatyta tvirtovė. Kadaise šioje vietoje būta ne tik tvirtovės, tačiau ir milžiniško miesto komplekso, kurį sudarė kalnas, vandens grioviai apačioje bei apylinkės. Šiandien išlikę tik Sigirijos miesto griuvėsiai. Nepaisant to, turistai mielai keliauja apžiūrėti didingosios uolos. Spiraliniais laiptais užkopus į jos viršūnę, atsiveria neįtikėtina panorama.

Mirissa paplūdimiai – šie paplūdimiai įtraukiami į pasaulio gražiausių paplūdimių sąrašus. Čia siūlomi nardymo turai, galima išsinuomoti banglentę ir mėgautis Indijos vandenyno bangomis. Taip pat organizuojami turai laivu, kurių metu plaukiama apžiūrėti delfinų bei banginių. Na ir žinoma, miestelyje daug ajurvedinių masažų salonų, todėl po lepinimosi saule, smėliu bei bangomis rekomenduojame išbandyti vieną iš jų.

Nuvara Elija apylinkės - nedidelis kalnų miestelis, apie kurį tikriausiai yra girdėję dauguma arbatos gurmanų. Šio miestelio apylinkėse auginama Šri Lanką visame pasaulyje garsinanti Ceilono arbata. Nuvara Elija miestelio svečiams siūlomos ekskursijos po arbatos plantacijas, kuriose ne tik galima stebėti darbininkus, kurie pluša rinkdami arbatą, tačiau taip pat ir sužinoti kai kurių arbatos auginimo paslapčių.

Jalos nacionalinis parkas - antras pagal plotą ir populiariausias nacionalinis parkas Šri Lankoje. Čia gyvena daug laukinių gyvūnų bei paukščių, kuriuos galima stebėti. Jalos nacionalinį parką sudaro 5 dalys.

Auksinė Dambulos šventykla – įrengta uoloje maždaug I a. pr. Kr. Budos statula Dambulla  yra 15 m. Taip pat nuo uolos viršūnės atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai.

Adomo viršūkalnė - vienas aukščiausių kalnų Šri Lankoje, 40 km į šiaurės rytus nuo Ratnapuros miesto ir 65 km į pietryčius nuo sostinės Kolombo. Adomo kalnas yra vienas didžiausių piligrimystės centrų Šri Lankoje: į jį traukia minios maldininkų, kad prisiliestų prie šventosios relikvijos, išpirktų nuodėmes ir apvalytų sielą.

Pinavelos dramblių prieglauda - vienintelė visame pasaulyje dramblių prieglauda, kurioje prižiūrimi bei maitinami ir didžiausi drambliai, ir ką tik gimę drambliukai, negalintys patys savimi pasirūpinti, sužeistieji, turintys vaikščiojimo ir kitokių problemų. Prieglauda pradėjusi veikti 1972 m. Vilpatu nacionaliniame parke ir 1976 m. buvo perkelta į dabartinę vietą – 10 hektarų dydžio kokosų plantaciją Pinaveloje.

MAISTAS IR GĖRIMAI

Šri Lankos virtuvė labai panaši į Pietų Indijos. Tradicinis šri lankiečių maistas yra ryžiai ir karis. Vietiniai gyventojai valgo rankomis, tačiau visose maisto įstaigose galima rasti ir įprastus valgymo įrankius. Taip pat Šri Lankoje labai gausus šviežių vaisių pasirinkimas.

Kokosas naudojamas beveik kiekvienam Šri Lankos patiekalui pagaminti. Kreminis pienas ir kokosų plaušeliai suteikia Šri Lankos valgiams puikų skonį ir tekstūrą. Įprastai tradiciniai pietūs susideda iš pagrindinio patiekalo – ryžių ir žuvies, mėsos, paukštienos ar daržovių kario, patiekto su lęšiais, pagardintų aštriais čatniais, pikantiška kokosų sambola ar kitais priedais.

Šri Lankoje nemažas pasirinkimas patiekalų iš šviežių jūros gėrybių. Pradedant itin sūriai paruošta traškia žuvimi, aromatinguose prieskoniuose ištroškintomis krevetėmis ar krabu, iškeptu su čili pipirais.  Populiaresni desertai: buivolo pieno varškė su palmių sirupu, saldus avokado kremas, sago pudingas, watalappam – kondensuoto kokosų pieno pudingas.

Šri Lankos gyventojai mėgsta saldžią arbatą ir kavą. Taip pat kokoso vanduo, imbieriniai gėrimai, rambutanų, guavų, papajų ir kitų egzotinių vaisių kokteiliai.

SVEIKATA IR SAUGUMAS

Reikia pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, hepatito A ir B, vidurių šiltinės, revakcinuotis nuo difterijos ir stabligės.

TRANSPORTAS

Eismas šalyje vyksta kairiąja puse. Šri Lankoje, kaip ir Indijoje, vietinė transporto priemonė yra Tuk-tukai. Jie veikia taksi principu. Tiesa, saugumo atžvilgiu ši transporto priemonė gerokai nusileidžia paprastam taksi automobiliui, kadangi šonai yra atviri bei nėra saugos diržų. Kadangi vietinių Tuk Tuk‘ų vairuotojai dažniausiai mėgsta pasipelnyti iš turistų, geriausia būtų nepulti važiuoti su pirma pasitaikiusia transporto priemone, o geriau paklausinėti ir paieškoti pigesnio Tuk Tuk‘o. Taip pat Šri Lankoje yra veikiantis traukinių tinklas, tiesa, išskyrus, šiaurinę šalies dalį.

SUVENYRAI

Sariai ir sarongai, juvelyrika, Budos figūrėlės, dramblių figūrėlės, arbata, prieskoniai, ajurvedinė kosmetika, raksha kaukės.

ARBATPINIGIAI

Restoranuose į sąskaitą jau būna įskaičiuotas 10 % aptarnavimo mokestis. Mažuose vietiniuose restoranėliuose galima palikti apie 50 rupijų. Gidai iš turistų tikisi 400-500 rupijų už valandą, vairuotojas apie 2000 rupijų už dieną.