Kroatija | Apie Kroatiją

Šalis yra pietrytinėje Europos dalyje prie Adrijos jūros. Šiaurėje Kroatija ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose - su Serbija, o pietryčiuose - su Bosnija ir Hercegovina, taip pat su Serbija ir Juodkalnija. Labai vingiuota, įlankų ir užutėkių išraižyta Adrijos jūros pakrantė Kroatijoje tęsiasi 1777 km (žemėlapyje matuojant tiesia linija - tik 600 km). Didžiąją dalį šalies teritorijos užima Dinarų kalnai. Adrijos jūroje daugybė didesnių ir mažesnių salų - jų iš viso priskaičiuojama 1244. Didžiausios - Krko, Pago, Creso, Bračo, Korčulos. 47 salos yra gyvenamos.

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ:

Plotas - 56 542 kv. km.

Sostinė - Zagrebas (736 000 gyventojų, 2010 m.)

Gyventojų skaičius - 4 209 815 gyventojai (2017 m.), 89,6 % kroatų, 4,5 % serbų, likusi dalis - vengrai, slovėnai, bosniai, italai.

Kalba - oficiali kalba - kroatų. Populiarios vokiečių, italų ir anglų kalbos.

Religija - 87,8 % Romos katalikai, 4,4 % ortodoksai, 2,6 % kiti, 5,2 % sudaro netikintys.

Pinigai – valstybinė valiuta Kroatijos kuna.

VIZA

Lietuvos piliečiams vykstant į Kroatiją viza nereikalinga.

KLIMATAS

Jūrinis-žemyninis. Vasaros karštos, žiemos šaltos. Pakrantės teritorijoje vasaros drėgnesnės, o žiemos būna švelnios. Vakarinėje Kroatijos dalyje klimatas žemyninis, centrinėje - kalnų, o pakrantėse - jūrinis. Vasarą žemyne temperatūra būna 22-26 laipsniai šilumos ir 26-30 laipsniai šilumos prie Viduržemio jūros. Kroatijos pakrantėje, būna didžiausias saulėtų valandų skaičius Europoje (2600 val).

EKONOMIKA

Kroatijos pramonė intensyviai keičiasi (kaip ir visa ekonomika). Ekonomika atsigavo 2000 metais dėl turizmo, bankininkystės ir investicijų. Pastaraisiais metais šalį aplankė apie 10 mln. turistų. Labiausiai išplėtotos pramonės šakos: chemija ir plastikų gamyba, įrankiai, metalo apdirbimas, elektronika, popierius, medžio produktai, tekstilė, laivai, degalai, maistas. Žemdirbystėje vyrauja grūdai, saulėgrąžos, alyvmedžiai, citrusiniai vaisiai, sojos, bulvės. Kroatijos kalnuose ir pajūryje nuo seno auginama daug vynuogių, gaminama įvairių vyno rūšių.

VIRTUVĖ

Kroatų virtuvei būdinga daugybė žalumynų. Labai populiarūs kalmarų, krevečių patiekalai. Krabai ir žuvys, sužvejoti Adrijos jūroje, laikomi geriausiais pasaulyje. Pagaminti sūriai iš avių pieno kokybe nenusileidžia aukščiausios rūšies prancūziškiems sūriams.

Tipiškų kroatiškų patiekalų rasite užeigose, kurios vadinasi „gostionoje“ arba „gostionica“. Tai mažyčiai tradicinių vietinių patiekalų restoranėliai. Iškabos „slastičarna“ kviečia paragauti kavos, ledų su šviežiais vaisiais, pyragėlių su įvairiais įdarais (net su kaštonų).

Salose ir visoje Adrijos jūros pakrantėje vietinių gyventojų virtuvėje dominuoja žuvis. Čia net yra atskiri žuvies restoranai (riblji restoran), kuriuos ypač mėgsta šalies svečiai. Žuvis į juos atvežama nešaldyta, tiesiai iš žvejybinių laivelių, tad ji ypač geros kokybės. Kalnuotuose šalies rajonuose, Istrijos pusiasalyje, populiarus plonai pjaustytas ir vytintas kumpis (pršut), kepsniai iš ėriukų mėsos (janjetina), jūros produktai.

Ypač garsus alyvų aliejuje mirkytas Pago salos avių pieno sūris (paški sir). Kad ilgiau išsilaikytų, sūris mirkomas alyvų aliejuje. Tai jam suteikia ypatingą skonį. Šis sūris perkamas ne tik kaip delikatesas, bet ir kaip suvenyras lauktuvėms.

Istrijos pusiasalyje gaminama daug patiekalų iš žvėrienos ir grybų. Čia plyti nemaži miškai. Šio regiono restoranuose paragausite net paslaptingų, tik po žeme augančių aromatingų grybų - triufelių.

Kroatijos šiaurinės dalies virtuvei didelę įtaką padarė austrų ir vengrų kulinarinės tradicijos. Čia populiarūs kepti kalakutai, antys, žąsys. Jie kepami ir kukurūzų tešloje. Iš saldumynų ypač skanūs vyniotiniai su varške ir grietine (štrukli), riešutiniai ar aguonų pyragai. Vienas iš išsiskiriančių Creso salos patiekalų - kepta ėriuko mėsa. Kadangi ganyklų žolė čia sūdoma, tai ir ėriukų mėsa įgavusi sūrumo skonį.

Vyndarystės tradicijos čia jau klesti šešis tūkstančius metų. Dabar šalyje užregistruota apie 700 vyno rūšių, 76 iš jų laikomos elitinėmis rūšimis (Vrhunsko, Cuveno).

Pajūryje populiarus kroatiškas raudonasis vynas - Teran, Merlot, Kabernet, Opoplo, Plavac, Dingačpostup. Iš baltųjų vynų populiarus Malvazija, Pošip, Pinot, Kujundžuša, Žlachtina, Muskat. Žemyninėje šalies dalyje - Rizling, Graševina, Burgundac, Traminac. Kaimeliuose gaminama įvairaus puikaus naminio vynuogių vyno - domace vino. Kroatijoje didelė pasiūla vietinio pietų stalo vyno. Jis nebrangus ir labai kokybiškas. Vynas, geriamas atsigaivinti, pajūrio zonoje skiedžiamas kalnų šaltinių vandeniu (bevanda), žemyninėje šalies dalyje - mineraliniu vandeniu. Toks atskiestas gėrimas vadinamas gemist. Soda skiestas vynas vadinamas špricer. Iš stipresnių alkoholinių gėrimų populiari slyvų degtinė, vynuogių degtinė rakija.

Alus Kroatijoje taip pat turi savo vertę. Čia gaminamas „Tuborg“ ir „Karlovačko“ alus pripažintas visame pasaulyje.

VIEŠBUČIŲ SPECIFIKA

Kroatijos viešbučiai yra kategorizuojami žvaigždutėmis. Kroatijoje labai populiarūs kempingai, privatūs apartamentai. Ne visuose viešbučiuose yra lauko ar vidaus baseinai, o kambariuose ne visur rasite oro kondicionierius. Kroatijoje nėra didelių aukštos kategorijos viešbučių kompleksų, turinčių erdvias teritorijas. Nėra daug viešbučių, dirbančių „viskas įskaičiuota“ sistema. Daugumoje Kroatijos viešbučių „langai į jūros pusę“ reiškia ne vaizdą į jūrą, o kambarių kryptį (tokiu atveju poilsiautojai nebūtinai matys jūrą, ją gali užstoti kiti statiniai arba augalai). Didelė dalis žemiausios kategorijos viešbučių yra senoki, kuklūs savo įranga ir interjeru, neįrengti šiuolaikiškai, tačiau tvarkingi.

KĄ VERTA IŠBANDYTI

Zagrebe birželį ir liepą vyksta tarptautinis naujojo teatro festivalis, liepą - tarptautinis folkloro festivalis, birželį ir liepą - Zagrebo vasaros festivalis, nuo rugpjūčio - tarptautinis lėlių teatro festivalis. Labai daug vandens pramogų. Daug kas tvirtina, kad buriuotojams nėra puikesnės vietos kaip Adrijos jūra. Kroatijoje galima išsinuomoti plaukiojimui burlentes, jachtas, katerius. Ši jūra vilioja ir nardymo entuziastus - vandens skaidrumas joje net 56 metrai. Čia galima rasti apie 400 rūšių žuvų ir jūros moliuskų, daugybę puikių povandeninių uolų, nuskendusių laivų liekanų. Nors Kroatijos kalnuose nėra 2000 m. viršijančios viršukalnės, kalnai šioje šalyje nepaprastai gražūs, todėl tai mėgstama alpinistų ir laipiotojų uolomis vieta.

PRAVARTU PRISIMINTI

Darbo laikas. Darbo dienomis dauguma parduotuvių dirba 8.00–20.00 val. Šeštadieniais parduotuvės dirba iki 12.00 val. Bankų darbo laikas pirmadienį–penktadienį 8.00–19.00 val. ir šeštadienį 8.00–12.00 val.

Arbatpinigiai. Pagal tradiciją, padavėjams ar viešbučio tarnautojams paliekama apie 5–10 proc. nuo sąskaitos sumos (priklausomai nuo aptarnavimo kokybės).

Apribojimai. Saugokite visus čekius – jeigu finansų policija pastebės, kad nepaėmėte čekio, galite būti palaikytas pardavėjo bendrininku siekiant nemokėti mokesčių. Į Kroatiją draudžiama įvežti daugiau nei: 1 litrą stiprių alkoholinių gėrimų, 2 litrus likerio arba putojančio vyno, 2 litrus pietų stalo vyno, 200 vnt. cigarečių arba 100 vnt. cigarilių, arba 50 vnt. cigarų, arba 250 g tabako, 50 g kvepalų, 250 ml odekolono.

PAJUSKITE KROATIJĄ

Sudalyvaukite nuo 1950 metų Dubrovnike vykstančiame tarptautiniame menų festivalyje „Dubrovniko vasaros žaidynės“, kai vasarą visos miesto pilys, dvarai, bokštai ir parkai tampa gyva scena.

Kroatija – medžiotojų rojus. Čia sudarytos visos sąlygos medžioti elnius, stirnas, šernus, lapes, kalnų ožius, muflonus, laukinius paukščius.

Išbandykite vandens pramogas – daug kas tvirtina, kad buriuotojams nėra puikesnės vietos kaip Adrijos jūra. Galima išsinuomoti burlentes, jachtas, katerius.

Panardykite ir įsitikinsite, kad čia vanduo vienas skaidriausių pasaulyje. Gal pamatysite ir nuskendusių laivų liekanų.

Įsitikinkite Kroatijos gamtos brangenybėmis – užlipkite į Marijano pusiasalio uolas, Paklenicos nacionalinį parką, Samoboro kalnus.

Būtinai aplankykite Plitvicos ežerų nacionalinį parką, Dubrovniką ir Istrijos pusiasalį.

Kroatija laikoma pasauliniu nudizmo centru – jei prijaučiate nudizmui, kurortuose rasite specialiai pažymėtų paplūdimių.

KAINOS

Kainos Kroatijoje maždaug 10 - 20 proc. žemesnės nei Vakarų Europos valstybėse. Turistiniuose miestuose bei kurortuose kainos yra aukštesnės nei paprastuose miestuose.

LANKYTINOS VIETOS

• Dubrovnikas – tai vienas gražiausių Kroatijos miestų. Jo simboliu tapo ant Adrijos vandenyno kranto esantis gynybinis bokštas ir masyvios miesto sienos. Miestas gali pasigirti nuostabia miesto panorama ir vaizdais į Adrijos jūrą.
• Plitvicės ežerų nacionalinis parkas - Viena žymiausių ir labiausiai turistų lankomų Kroatijos vietų, kurioje yra 17 ežerų. Parke, kuris yra saugomas UNESCO, yra įrengti specialūs pėsčiųjų takai, galima pasirinkti įvairaus sudėtingumo trasas, taip pat kursuoja elektriniai autobusai.
• Korčula - viena didžiausių Adrijos jūros salų, mėgstama poilsiautojų dėl smėlio paplūdimių. Korčuloje kasmet vyksta viena iš didžiausių Kroatų liaudies švenčių – Moreška, arba „kardų šokis“. Tradiciškai ši šventė švenčiama liepos 27 d.
• Krka nacionalinis parkas - Krka upė - tituluojama gražiausia Kroatijoje. Krka upėje yra įrengtos specialios maudyklės, tad maudytis gali visi. Didžiausią įspūdį šiame nacionaliniame parke palieka Skradinski Buk kriokliai. Vanduo kriokliais krenta iš daugiau nei 37 m aukščio. Neretai šie kriokliai vadinami gražiausiais kalcio karbonato kriokliais Europoje.
• Zadar - Trijų tūkstančių metų senumo miestas, esantis ant  pakrantės,  yra tapęs turistų mylimu miestu. Zadaras  siūlo pakankamai veiklos ir vietų, kur būtų galima apsilankyti, tačiau nebūtų daug žmonių. Miesto senamiestyje daugybė galimybių sudalyvauti ekskursijose ir sužinoti daugiau apie romėnų griūvėsius, viduramžių architektūrą ir senovines miesto bažnyčias.
• Šv. Stepono katedra –  Zagrebo miesto garsenybė. Katedra buvo atstatyta po 1880 m. žemės drebėjimo. Rūsyje saugoma Katedros lobyno bažnytinių reikmenų kolekcija.
• Lotrščako bokštas – vienas seniausių Zagrebo statinių, kuriame kažkada buvo  varpas, vakarais skelbdavęs, kada uždaromi miesto vartai. Užkilus į apžvalgos aikštelę – nuostabūs ir kvapą gniaužantys miesto vaizdai.

TRANSPORTAS

Populiariausias viešasis transportas Kroatijoje yra autobusai. Kroatijoje tarpmiestinių autobusų tinklas yra puikiai išvystytas, tad keliauti jais tikrai patogu. Vietos autobusais galima nebrangiai nuvykti į kaimyninius kurortus ir miestus. Bilietais prekiaujama internetu.   Miesto autobusų bilietus galima įsigyti stotyse ir spaudos kioskuose. Taip Kroatijoje labai patogu keliauti išsinuomotu automobiliu. Nuomos punktai išsidėstę visoje pakrantėje. Važiuojant taksi 1 kilometro kaina bus maždaug 8 kunos.

LAUKTUVĖS

Populiariausios lauktuvės iš Kroatijos - rūkytas sūris, tradiciniai papuošalai, Hvaro salos levandų aliejus, kroatiškas vynas, kroatiška rakija, alyvuogių aliejus. Paški sir – Pago salos avių pieno sūris.