Jei manote, kad kelionės labiausiai praturtina, kai kažkas jose nustebina, Iranas – turtingiausia pasaulio šalis. Čia kiekviename žingsnyje laukia neregėti nuotykiai ir nuostabiausi kultūros stebuklai. Nepaprastai draugiški ir bendrauti norintys iraniečiai padės atsikratyti „piktos ir tamsios šalies“ įvaizdžio, o įdomi istorija ir įspūdinga architektūra privers klausti: kaip už tokių stereotipų gali slypėti kažkas tokio gero? Turkio spalvos minaretų kupolų, plytinių miestų, šurmuliuojančių turgų ir neaprėpiamų dykumų peizažai pasiliks ne tik nuotraukose, bet ir atmintyje!
SUSIPAŽINKITE SU KELIONES VADOVE!
EGLĖ LIKAITĖ
Eglė gidavimo patirties turi nuo 1990 metų. Jungtiniuose Arabų Emyratuose , Omane ir Irane ji yra buvusi tiek kartų, kad turbūt jau nebesuskaičiuotų. Vadovė teigia, kad Omanas ir Emyratai labiausiai ją žavi savo pilimis, šurmuingais turgeliais ir paslaptinu dykumų gyvenimu.
Ji aplankiusi beveik visus Afrikos ir arabų šalis, tad apie šiuos kraštus žino beveik viską. Ši vadovė savo energija ir nepapratsu iškalbingumu lengvai užkrečia kitus žmones ir paded pajusti tikąją šalies dvasią.
Maždaug 9 milijonus gyventojų (apie 16 mln. – metropolijoje) turintis miestas atspindi viso Irano veidą – ypatingai kosmopolitiškas, sutraukiantis daugiausia studentų iš visos šalies, tad čia galima sutikti įvairiausių kultūrų atstovų.
Mieste daug puikių muziejų, meno galerijų, nedidelių jaukių kavinukių ir madingų restoranų, kuriuose galima rasti ne tik nacionalinės, bet ir vakarų pasaulio virtuvės patiekalų. Vakarop mūsų lauks skrydis į Širazą, vadinamą Irano kultūros sostine. Nakvynė viešbutyje.
Tad šiandien ir apžiūrėsime vienus svarbiausių – poetų Hafazo (Hafez) ir Sadžio (Saa‘di) kapus. Šios kapavietės – didelės iraniečių piligrimystės vietos, kur ateinama nusilenkti, prisiminti, pasiguosti. Čia netgi galima sužinoti ateitį – paukščiukas ištraukia Hafezo eiles ir pagal jas galima spėti, koks likimas mūsų laukia.
Taip pat apsilankysime Didžiajame turguje (Vakil Bazaar), esančiame pačiame miesto centre. Turguje gausu nuostabių kiemelių ir žalių erdvių, kur pirkėjai gali stabtelėti atsipūsti, baseinų po atviru dangumi ir nedidelių parduotuvėlių, kur galima įsigyti įvairiausių persiškų kilimų, prieskonių, varinių rankdarbių ir sendaikčių.
Kaip ir aplink daugumą Vidurio Rytų turgų, čia taip pat yra šventyklų, pastatytų tiesiai priešais bazaro įėjimą arba išėjimą. Viena tokių – į vakarus nuo turgaus esanti Vakilo mečetė (Masjed e-Vakil).
Itin dideli (8660 m2), du ivanus (įėjimo arkas) turintys maldos namai gausiai dekoruoti vietiniu stiliumi. Pasigrožėsime įspūdingiausia mečetės vieta – Naktinės maldos sale, kurios stogą remia 48 gausiai ornamentuotos kolonos.
Taip pat apžiūrėsime Karimo Khano pilį – citadelę (Arg-e Karim Khan), savo forma primenančią viduramžių tvirtovę. Zandų dinastijos laikais statytoje citadelėje per amžius buvo vykdoma įvairi veikla: ilgą laiką tai buvo valdovų gyvenamieji rūmai, po to – kalėjimas, o šiandien čia įrengtas vienas didžiausių kultūrinio Irano paveldo muziejus. Užsuksime ir į Baho Nazaro sodą bei Parsų muziejų (Bagh-e Nazar and Pars Museum). Ceremonijoms skirtas sodas ir žaviai dekoruotas aštuonkampis paviljonas, kuriame dabar įrengtas muziejus, yra dar vienas Zandų dinastijos palikimas. Paviljonas, kuriame Karimas Chanas priiminėjo svečius, garsėja nuostabiu interjeru: kupolo formos „korėtas“ stogas nepalieka abejingų. Stabtelėsime ir prie tik kiek daugiau nei prieš pusantro šimto metų baigtos statyti Nasiro Al Mulko mečetės (Masjed-e Naseer ol-Molk). Šie itin gausiai dekoruoti maldos namai akį traukia spalvingais vitražiniais langais, mozaikomis puoštu fasadu ir skliautais, o jos kieme netgi įrengtas baseinas.
Galiausiai pereisime nuostabiuosius Korano vartus (Darvazeh Quran). Čia ilgą laiką saugotas didžiulis, ranka rašytas, Koranas. Buvo tikima, kad tik praėjęs šią šventą vietą žmogus iš kelionės grįš saugiai – Koranas saugos kiekvieną jo žingsnį. Šiuo metu 51 kg sverianti šventoji knyga laikoma Parso muziejuje, tačiau tikintieji miesto gyventojai išvykdami į ilgesnę kelionę pirmiausia vis tiek stengiasi aplankyti stebuklingus vartus. Nakvynė viešbutyje Širaze.
Netoliese esančios įspūdingos karališkosios Nakš-e Rostame (Naqsh-e Rustam)senųjų arijų kapavietės taip pat byloja apie imperijos didybę. Karališkuosiuose kapuose palaidoti keturi Achaemenidų ir septyni Sasanidų karaliai, kurių kapavietes puošia įvairūs realaus žmogaus dydžio reljefai. Uoloje išdrožinėti monumentai, kurių seniausias skaičiuoja jau daugiau nei 3000 m., tikima, dažniausiai vaizduoja mitinį herojų Rustamą (Rustam). Nakvynė viešbutyje Persepolyje.
Pasivaikščioję ir pasigėrėję stebuklingu gamtos prieglobsčiu, važiuosime link Bamo (Arg-e-Bam)– molinės plūktinės tvirtovės dykumos oazėje. Manoma, kad šis pastatas statytas ne mažiau kaip 2000 metų (6000–4000 m. pr. m. e.). Nors Bamo aukso amžius praėjo jau seniai – VII–XI a. čia buvo šilko ir medvilnės pramonės centras – miestas-tvirtovė klesti iki šiol. Pagrindinis jo akcentas – pačioje tvirtovės širdyje stovinti citadelė. 2003 m. ją beveik visiškai sugriovė žemės drebėjimas, tačiau po jo nuspręsta pastatą rekonstruoti. Pasigrožėję Bamu, trauksime link kito legendinio komplekso Šacho Nemstolacho Vali mauzoliejaus (Shah Ne‘mstollah Vali Shrine). Netoli Kermano palaidotam sufijui, mistikui ir poetui mauzoliejų 1436 m. pastatė Indijos karalius – šventojo išminčiaus mokinys. XV a. dingusio sufijaus gyvenimą gaubia legendos. Daugelis mano, kad jis gyvas iki šiol. Šventykla geriausiai žinoma dėl didingo kupolo, tačiau įspūdį palieka ir nedidelė meditacijų salė, kurios sienos išpuoštos kaligrafiškais spiraliniais raštais, keturi vidiniai kiemai bei septynios medinės komplekso durys. Vėliau vyksime į gilesnę dykumą, Kaluto (Kalut) vietovę. Čia atsiveriantis „uolų miesto“, susidariusio dėl erozijos, peizažas užburia savo dydžiu ir įdomiomis formomis. Vakare grįšime į Kermaną. Nakvynė viešbutyje.
Apsilankysime ir veikiančioje Ugnies šventykloje (Yezd Atash Behram), kurioje šventoji ugnis, sakoma, dega jau 1500 metų. Šventyklos pavadinimas sufleruoja, kad čia surinkta „Pergalės ugnis“. Pasak zaroastrizmo sekėjų, tokia ugnis susideda iš 16 skirtingų rūšių, pvz. žaibo ugnies, kremacijos laužų ugnies, amatininkų namų ugnies ir pan.
Vakare aplankysime Zurkhaneh– pažodžiui, Jėgos namus. Tai tarsi mokykla, kurioje užsiimama tik persams būdingomis, tradicinėmis dvasinėmis ir fizinėmis kūno pratybomis. Nuo seniausių laikų, kai Persiją dar valdė karaliai, šio mokslo sekėjai skleidė žinią, kad patriotizmas turi būti natūralus savo šalies istorijos suvokimas. Nakvynė viešbutyje Jazde.
Apžiūrėję įdomų kaimą, suksime link Chak Chak kaimelio, kuriame yra svarbiausia zoroastrizmo piligrimystės vieta – to paties pavadinimo šventykla. Aukštai kalnuose esanti šventovė jungia visus šventus šios religijos elementus: vandenį, orą, žemę ir ugnį. Šventykla apipinta įvairiausių legendų ir prietarų. Pasakojama, kad antrąją paskutinio ne islamiškos Persijos valdovo dukterį persekiojo Arabų armija. Jie mergaitę greitai užspeitė į kampą ir ši, neturėdama kito pasirinkimo, galėjo tik melsti Dievo malonės. Atsakydamas į jos maldas staiga stebuklingai prasivėrė kalnas ir mergaitę paslėpė. Tad būtent šioje „gelbėjimo“ vietoje iškilo kaimas ir garsioji šventykla. Čia atvykstantys piligrimai taip pat turi tradiciją, kaip keliauti į ant kalno esančią šventovę: galima važiuoti automobiliu, dviračiu, bet kokia transporto priemone, tačiau toje kelio vietoje, kurioje pirmą kartą pamato šventyklą, privalu sustoti ir likusią kalno dalį įveikti pėsčiomis – tik taip tikinčiuosius iš tikrųjų lydės sėkmė. Vakarop trauksime Isfahano link. Jei bus galimybė, stabtelėsime Naino (Nain) arba Meibodo (Meybod) miesteliuose, garsėjančiuose turtinga kultūrine praeitimi. Vakare atvyksime į Isfahaną. Nakvynė viešbutyje.
Pirmiausia aplankysime Isfahano širdyje esančią Imamų aikštę (Naqsh-e-Jahan). Tai viena didžiausių ir gražiausių aikščių pasaulyje, simbolizuojanti buvusios Persijos imperijos galybę, kurią dar labiau pabrėžia keturi monumentai skirtingose aikštės kraštuose. Savo dydžiu Imamo aikštė nusileidžia tik Tiananmenio aikštei Pekine.
Apžvelgę aikštę ir pasigrožėję aplink ją esančiais pastatais, keliausime link Keturiasdešimties kolonų rūmų (Kakh-e Chehel Sotun). Tai vieninteliai buvusiame karališkajame rajone išlikę rūmai, pastatyti dar XVI a. Šis pastatas ir jo aplinka sužavi neįtikėtina darna tarp persų meilės sodams ir puošniam interjerui. Pagrindinę rūmų salę puošia daugybė freskų, miniatiūrų ir keraminių dirbinių, o į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti sodai yra vienas unikaliausių klasikinių persiškų sodų pavyzdžių. Praeisime per Keisarijos vartus (Qaysariya Gate), atveriančius kelią į Didįjį Isfahano turgų (Bazaar of Isfahan), kuris driekiasi net 2 km. Šis turgus sujungia senamiestį ir naująją miesto dalį. Sakoma, kad tai viena geriausių vietų visoje šalyje norint įsigyti tradicinio iranietiško meno ir amatininkų dirbinių.
Išeidami iš turgaus išlįsime tiesiai prie didžiosios Imamo mečetės (Masjed-e Jame of Isfahan), kuri kartu yra ir architektūros muziejus. Nors pastatyta dar VIII a., labiausiai Mečetė klestėjo XII a., valdant Seldžiukų (Seljuk) dinastijai. Nuo tada daugybę kartų renovuotas pasatas šiandien atspindi beveik 800 metų Islamo meno pokyčius. Toliau judėsime link Šeicho Lotfolos mečetės (Masjed-e Sheikh Lotfollah), vadinamos gražiausia pasaulyje. Kaligrafiniai piešiniai, nesibaigiantys melsvai balti užrašai ant sienų, įspūdingas kupolas palieka neišdildomą prabangos ir nesisklaidančio dvasingumo įspūdį.
Vėliau aplankysime miesto armėnų kvartalą (New Julf) ir jame esančią XVII a. armėnišką Šventojo Saugotojo Katedrą (Surp Amenaprgich Vank), dažniau vadinamą paprasčiausiai „Vank“ – „vienuolynu“. Bažnyčia beveik laikoma muziejumi – čia susipina unikalios musulmoniška ir krikščioniška vidinė tapyba, o pastato sienos išpuoštos šokiruojančiomis Kristaus kančios freskomis. Nakvynė viešbutyje.
Pasisvečiavę Abianėje tęsime kelionę link Kašano. Miesto apylinkės gyvenamos nuo priešistorinių laikų, o pagrindinė gyvenvietė čia įsikūrė daugiau nei prieš 7000 metų. Dabar tai šilkų ir tekstilės centras, kuriame pamatysime puikių turtingų pirklių namų, statytų XIX a. Tradiciniai prabangūs Irano namai sužavės įmantria puošyba, didžiuliais vidiniais kiemais ir išpuoselėtais gėlynais. Sefevidų laikais miestas buvo valdovų poilsio vieta, o valdant Abasui Didžiajam (Shah Abbas I) čia įveistas labai vertingas Fino sodas (Bagh-e-Fin). Čia augantys kedrai skaičiuoja daugiau nei 500 metų, o gausybė apelsinmedžių žydėdami sodus paverčia tikru kvapų rojumi. Vidinėje sodo dalyje galima pasigrožėti nedideliais turkio žydrumo baseinėliais ir fontanais, kuriuos maitina gausios požeminio vandens srovės. Kašanas taip pat garsėja rožių vandeniu. Jei turėsime noro, galėsime pamatyti kaip jis gaminamas, uoslę kutens nuostabūs kvapai, o rankines prisikrausime lauktuvių. Vakare keliausime į Teheraną. Jei liks laiko, pasivaikščiosime po kurį nors miesto turgų, pasimėgausime ypatinga Irano virtuve ar įsigysime suvenyrų bei pasidžiaugsime paskutiniu vakaru svetimoje kultūroje. Nakvynė viešbutyje.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.