Butanas | Apie Butaną

Butano Karalystė – maža šalis Himalajų kalnuose, besiribojanti su Kinija šiaurėje ir Indija pietuose. Įspūdingų slėnių ir vaizdingų kalnų šalis, kurios gamta sužavi vos nusileidus ant Butano žemės. Vietiniai gyventojai seniai yra vieni pirmųjų pasaulyje pagal laimės indeksą.

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ:

Plotas – 47 000 km²

Gyventojų skaičius – 792 877 gyventojai (2017 m.)

Sostinė – Timpu 99 021 gyventojas (2012 m.)

Religija – 75 proc. budistų

Kalba – valstybinė kalba botijų

Elektros srovė - dažniausiai 230 voltų. Butane naudojamos britiško ir europietiško tipo rozetės ir elektros kištukai.

Pinigai – valstybinės valiutos ngultrumas ir Indijos rupija.

VIZA

Lietuvos Respublikos piliečiams vizos reikia. Informacijos dėl vizų ir įvažiavimo sąlygų rekomenduojame teirautis artimiausioje šalies atstovybėje ar kompetentingose institucijose.

KLIMATAS

Butano klimatas priklauso nuo vertikalaus zoniškumo. Kalnų papėdėse vyrauja subtropinis klimatas, o kylant vis aukščiau į kalnus, oro temperatūra krenta. Orams įtaką daro ir vasaros masonai. Nors tropinės audros Himalajų kalnų nepasiekia, tačiau debesys atneša stipraus lietaus, ypatingai nuo birželio iki rugsėjo galo.

Geriausias metas keliauti į Butaną yra arba pavasarį (kovą – balandį), arba rudenį (spalio ir lapkričio vidurį). Tuomet nepučia musonai, o temperatūra nėra tokia aukšta, kad būtų sunku keliauti kalnų papėdėmis. 

TRANSPORTAS

Oro transportas. Paro oro uostas yra vienintelis tarptautinis iš keturių oro uostų Butane. Šis uostas 6 km nutolęs nuo Paro miestelio ir 54 km nuo sostinės Timpu. Kadangi oro uosto teritoriją supa Himalajų kalnų viršukalnės, kurių aukštis siekia bent 5500 m., tai leistis jame gali tik specialią kvalifikaciją turintys pilotai. Paro oro uostas laikomas pačiu sudėtingiausiu pakilimo/ nusileidimo prasme. Lėktuvai gali kilti ir leistis griežtai tik dienos šviesoje.

Žemės transportas. Butano kelių tinklą sudaro apie 8000 km. kelių, iš kurių mažiau nei pusė asfaltuoti. Susisiekimas vykdomas nedideliais autobusais ir sunkvežimiais, kurie vieninteliai gali pravažiuoti patižusio purvo kelius musonų laikotarpiu. Planuojama nutiesti pirmąjį geležinkelį šalyje, kuris sujungs Butano ir Indijos teritorijas.

Vandens transportas Butane nenaudojamas, kadangi šalyje nėra didesnių vandens telkinių.

VIRTUVĖ/ MAISTAS

Butanas, nors ir nedidelė valstybė, tačiau išsiskiria savita virtuve.Dauguma šalies gyventojų yra vegetarai.

Ema Datshi – troškinys iš čili pipirų ir sūrio, patiekiamas su ryžiais. Tai pats populiariausias ir mėgstamiausias Butano virtuvės valgis.

Raudonieji ryžiai – labiausiai naudojamas garnyras, ingredientas, valgis tarp vietinių. Jie neturi gliuteno ir stipraus skonio. Dėl to juos lengva derinti su ryškių skonių patiekalais, tokiais kaip Ema Datshi.

Jasha Maroo – aštrus vištienos troškinys, gali būti ir su kariu arba vietoje vištienos jautiena.

Phaksha Paa – keptos kiaulienos griežinėliai su raudonaisiais pipirais, pagardinti špinatais ar kitomis kalnų daržovėmis.

Suja – butanietiška sviestinė arbata, tiršta ir sūraus skonio, tačiau labai mėgstama vietinių.

KĄ PAMATYTI

Ryškiausia Butano įžymybė – Tigro lizdo vienuolynas arba Taktsang vienuolynas – tai kilometro aukštyje, atrodytų, ant uolos krašto kabantis pastatų kompleksas, kuriame iki šių dienų gyvena vienuoliai, ir galima juos aplankyti. Šis vienuolynas buvo pastatytas XVII a. ir atliko taip pat ir forto funkciją.

Dordenma budos skulptūra – 51 m. aukščio sėdinti budos skulptūra, nuo kalno žvelgianti į Timpu miestą. Ji pabaigta statyti 2015 m. kaip tautos gerovės simbolis.

Phunaka Dzong – tai Butane labiausiai žinomas dzongas (architektūros statinių tipas, paplitęs Tibete ir Tibeto įtakotose kultūrose). Šalia jo įtemptas ilgiausias kabantis tiltas šalyje (160 m.). Jis svyruoja virš vaizdingo kalnų slėnio.

SUVENYRAI

Butanietiškos iš medžio drožtos kaukės.

Iš natūralių mineralinių medžiagų gamintais dažais tapyti budistiniai piešiniai ant šilko ar medvilnės.

Butanietiški veltos vilnos rūbai, ypatingai švarkai, ar skaros, ryškių spalvų ir raštų.

Lungta - stačiakampio formos maldininkų skarelės, kurios įprastai būna pakabinamos prie kalnų perėjų tam, kad vėjas išblaškytų maldas, troškimus ir nuneštų juos kuo toliau.

Butano vietinių rankų darbo popierius, puoštas lapais, gėlėmis ir džiovintais čili pipirais.