Dar vadinamas Brunėjaus valstybės Darusalamu. Tai nedidelė valstybė Pietryčių Azijoje, Borneo salos šiaurėje. Šalis ribojasi su Malaizija ir Pietų Kinijos jūra. Svarbiausia pramonės šaka – gavybos pramonė. Brunėjus daugiausia pajamų gauna už naftos ir gamtinių dujų prekybą
BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ
Plotas – 5770 km²
Gyventojų skaičius – 434 448 gyventojai (2017 m.)
Sostinė – Bandar Seri Begavanas 140 000 gyventojų (2010 m.)
Religija – 67 proc. musulmonų, 13 proc. budistų
Kalba – valstybinė kalba malajų
Elektros srovė - dažniausiai 240 voltų. Brunėjuje yra britiško tipo rozetės ir elektros kištukai.
Pinigai – valstybinė valiuta Brunėjaus doleris.
VIZA
Lietuvos Respublikos piliečiams vykstant į šią šalį vizos nereikia. Lietuviai Brunėjuje be vizų gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
SAUGUMAS
Prieš vykstant į Brunėjų, patartina pasidomėti vietiniais papročiais, tradicijomis ir įstatymais. Brunėjaus valstybinė religija yra islamas. 2019 m. balandžio 3 d. Brunėjuje įsigalioja Šariato teisės pataisos, pagal kurias už tam tikrus veiksmus, kurie yra nebaudžiami Lietuvoje, Brunėjuje gali būti taikomos galūnių amputacijos arba mirties bausmė užmėtant akmenimis. Dauguma įstatymų galioja visiems, nepriklausomai nuo pilietybės ar religijos.
Veiksmų, kurie gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę (įskaitant ir mirties bausmę), sąrašas ilgas. Keli iš jų - tos pačios lyties santykiai, neištikimybė, prievartavimas, žmogžudystė, Islamo niekinimas, pornografija, narkotikų naudojimas ir platinimas, netinkamas elgesys (maisto ir gėrimų vartojimas viešose vietose) Ramadano metu, lošimas, alkoholio platinimas ir t.t.
KLIMATAS
Brunėjuje vyrauja jūrinis tropinis pusiaujo klimatas. Ištisus metus būna karšta (vidutinė temperatūra 27,6 laipsnių karščio) ir iškrinta gausūs krituliai (virš 3000 mm per metus). Geriausias metas keliauti į šią šalį būtų vasario ir kovo mėnesiais, kuomet palyginus iškrinta mažiausiai kritulių, ir galima tikėtis saulėtų dienų.
TRANSPORTAS
Oro transportas. Brunėjaus oro uostas (BWN) yra vienintelis tarptautinis šalies oro uostas. Iš jo tiesiogiai galima pasiekti daugelį Azijos, Okeanijos didžiųjų miestų ir Londoną.
Žemės transportas. Autobusai reguliariais maršrutais sujungia visus didesnius Brunėjaus miestus, tačiau jie važiuoja tik iki 20 val vakaro. Taksi galima išsikviesti bet kada, tačiau jo kaina daug didesnė. Artimiausiu metu planuojama pradėti metro statybas.
Vandens transportas. Tarp pakrantės miestų kursuoja vadinamieji vandens taksi – laiveliai.
VIRTUVĖ/ MAISTAS
Ambujatas (ambuyat) - tai Brunėjaus nacionalinis patiekalas. Jis gaminamas iš sago palmės vidinio kamieno minkštimo, kurį sudaro krakmolingų, kietų baltymų (panašių į tapijokos krakmolą) ir vandens mišinys. Patiekiamas lipnus su kakava (paprastai rūgštaus ar aštraus skonio), ir yra valgomas jo visiškai nekramtant. Tiesą sakant, normalu tai tiesiog nuryti.
Nasi katok – „nasi“ reiškia ryžius, o „katok“ pažodžiui reiškia beldimąsi. Istorija, kaip atsirado šis pavadinimas buvo ta, kad žmonės, norėdami užsisakyti šį patiekalą, turėjo belstis į pardavėjo duris. Pamažu vardas įstrigo ir dabar tai yra vienas mylimiausių šalies patiekalų. Nors visame Brunėjuje yra daugybė patiekalų variantų, pagrindinė sudėtis išlieka ta pati: viena porcija ryžių, vienas keptos vištienos gabalėlis ir specialus padažas. Kelupis - yra vienas iš visų laikų mėgstamiausių Brunėjaus užkandžių, tai glotnūs ryžiai, suvynioti į Nyiriko palmės lapus. Bisajos kultūroje tradiciškai jie buvo patiekiami kaip lengvi užkandžiai per vestuves ar kitą ypatingą progą. Kelupio rūšių yra daug, kai kurie patiekiami su džiovintomis krevetėmis, kiti - su ančiuviais. Bet pats savaime, tai vis tiek yra delikatesas, ypač valgant su žemės riešutais ar kariu. Kuih Cincin – kepti sausainiai iš rudojo arba raudonojo palmių cukraus ir ryžių miltų.
KĄ PAMATYTI
Brunėjus yra garsus visoje Pietryčių Azijoje savo įspūdingomis islamiškos architektūros mečetėmis. Omar Ali Saifuddien ir Jame Asr Hassanil Bolkiah mečetės yra papuliarūs turistiniai objektai. Ne musulmonai turistai į mečečių vidų gali užeiti ne mišių metu. Kampong Ayer - didžiausias kaimas ant vandens pasaulyje, vadinamas „Rytų Venecija“. Šiame kaime nuolatos gyvena apie 13 000 žmonių. Čia įkurtos mokyklos, mečetės ir restoranai – ir viskas ant vandens. Nuo 2018 metų dauguma turistų lankomų vietų tapo nemokamos. Viena iš tokių vietų, į kurią galima patekti be bilieto yra Brunėjaus muziejus. Bandar Seri Begavane yra ir daugiau muziejų. Didnosių beždžionių stebėjimas Taman Persiaran Damuan parke. Ši beždžionių rūšis yra nykstanti. Ulu Temburong nacionalinis parkas išsiskiria tuo, kad čia išlikę nepaliesti tropinių miškų plotai. Brunėjaus džiunglės nenukentėjo dėl miškų kirtimo ar palmių aliejaus gavybos, nes šiai šaliai pakako pajamų iš priekrantėse išgaunamos naftos. Lankytojai turi elgtis griežtai pagal taisykles, jie įleidžiami tik į nedidelę parko dalį. Istana Nurul Iman – didžiausia karališkoji rezidencija pasaulyje. Joje priskaičiuojama 1800 kambarių, dėl to šis pastatas laikomas didžiausiu pasaulyje.
SUVENYRAI/ LAUKTUVĖS
Didžianosių beždžionių išvaizdos pliušiniai žaislai. Rankų darbo vietiniai gaminiai, porcelianas, stiklo gaminiai. Brunėjaus dolerio suvenyrinis banknotas.
Įsiminta