Albanija | Apie Albaniją

Tai šalis Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Tai unikalus Europos kampelis, atvykėliams galintis pasiūlyti viską, kas Viduržemio jūros regione geriausia: malonų klimatą, puikų maistą, gražius paplūdimius ir turtingą istoriją. Be to, šalyje vis dar nedaug lankytojų, taigi čia patiks nemėgstantiems masinio turizmo ir vertinantiems ramybę. Ilgą laiką šalis buvo uždara turistams, dėl to visuomenė dar nėra išpaikinta, žmonės nuoširdesni, nei aplinkinių valstybių gyventojai.

BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ

Plotas - 28 748 km²

Gyventojų skaičius - 2 911 428 gyventojai (2017 m.)

Sostinė - Tirana 862 361 gyventojas ( 2011 m.)

Religija - musulmonų sunitų 70 proc., stačiatikių 20 proc. ir Romos katalikų 10 proc.

Kalba - valstybinė kalba albanų.

Elektros srovė - dažniausiai 230 voltų. Albanijoje yra europietiško tipo rozetės ir elektros kištukai.

Pinigai - valstybinė valiuta Albanijos lekas.

VIZA

Lietuvos Respublikos piliečiams vizų vykstant į Albaniją nereikia. Šalyje be vizų galima išbūti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

KLIMATAS

Albanijos pakrantėje vyrauja Viduržemio jūros klimatas su karštomis vasaromis ir šiltomis žiemomis. Toliau nuo Adrijos jūros, kalnuotesniuose Albanijos rytuose klimatas panašus į žemyninį – žiemos mėnesiais temparatūra nukrinta labiau (bet niekada žemiau nulio), o vasarą įkaista stipriau nei pajūryje.

Geriausias metas keliauti į Albaniją paatostogauti prie jūros yra liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Tuomet Adrijos jūros vanduo būna maloniai šiltas ir beveik visada šviečia saulė. Jei norima aplankyti sostinę ar kitus miestus toliau nuo jūros, galima rinktis gegužės ar birželio mėnesius.

VIRTUVĖ/MAISTAS

Albanų tradicinės virtuvės formavimuisi įtakos turėjo kaimyninės valstybės: Italija, Graikija bei Turkija, kadangi albanai net 400 metų priklausė Osmanų imperijos sudėčiai. Taigi šalies virtuvėje galima paskanauti turkiškų patiekalų, tokių kaip baklava ar kebabai. Labai populiarus patiekalas Tiranoje yra iš keptos mėsos, kepenų, kiaušinių ir pomidorų (Fergese tirane). Vasarą albanai gamina šaltą sriubą (Tarator) iš lieso jogurto, agurkų, svogūnų, riešutų ir krapų. 

TRANSPORTAS

Oro transportas. Tiranos tarptautinis oro uostas yra vienintelis oro uostas Albanijoje. Kasmet aptarnaujamų keleivių skaičius jame auga. Skrydžio krypčių daugėja. Kol kas tiesioginių reguliarių skrydžių iš Lietuvos į Tiraną nėra.

Žemės transportas: Albanijos centrinėje dalyje yra išvystytas greitkelių tinklas. Po šalį važinėja autobusai, tačiau jie dažniausiai atvyksta ne pagal tvarkaraštį. Taigi, norint kažkur nukeliauti su viešuoju transportu, reikia apsišarvuoti kantrybe. Patogesnis variantas yra išsinuomoti automobilį. Tai galima padaryti jau atvykus į Tiranos oro uostą.

Vandens transportas. Didžiausias - Dureso jūrų uostas. Keltai kursuoja Komanio ežere ir Albanijos rivjeroje. Iš Dureso uosto tiesiogiai keltu galima pasiekti Bario ir Ankonos miestus Italijoje.

KAINOS

Albanijoje pragyvenimo lygis yra žemesnis nei Lietuvoje. Taigi ir kainos ten „nesikandžioja“, išskyrus degalų įkainius.

Lengvi pietūs pigesniame restorane dviems 10$

Pietūs gerame restorane dviems 23$

Puslitrinis butelis vandens 0.55$

Butelis vietinio alaus 1.38$

Kilogramas bananų 1.44$

Kilogramas obuolių 0.87$

Vietinio transporto bilietas į vieną pusę 0.37$

Taksi 1 km 0.96$

1 litras benzino 1.62$

LANKYTINOS VIETOS

Tirana – šalies sostinė ir didžiausias bei moderniausias miestas. Jame galima pamatyti Et'hem Bey mečetę, kuri primena Turkijos valdymo laikus. Toliau nuo centro gausu pilkų, apgriuvusių komunizmo eros pastatų, kur dar galima pajusti netolimą Albanijos praeitį.

Beratas - šis Osmanų imperijos laikus menantis miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestelis žavi autentiška atmosfera – ant kalno šlaitų pastatytais nameliais su daugybe langų.

Skadaro arba Škoderio ežeras – didžiausias ežeras Albanijoje (maždaug pusė jo teritorijos priklauso Juodkalnijai). Jo pakrantėje glaudžiasi Škoderio miestelis su senovine pilimi, nuo kurios kalno galima pasigrožėti apylinkėmis.

Albanijos laukiniai paplūdimiai – kadangi turistai šalį dar tik atranda, tai čia gausu laukinių paplūdimių, kur netoliese vaikštinėja ožkos. Nors juose nėra infrastruktūros, bet įstatymai nedraudžia atvykti su kemperiu, pasistatyti palapinę ar susikurti laužą tiesiog paplūdimyje.

Komani ežeras – nedidelis, tačiau labai vaizdingas ežeras, kurį galima perplaukti su laiveliu ir pasijusti, kaip Norvegijos fjorduose.

Albanijos nacionaliniai parkai – teritorijos, kurios yra saugomos ir ypatingos savo gamta.

Sarandės kurortas – didžiausias pajūrio kurortas šalyje, kuriame jau išvystyta turizmo infrastruktūra. Galima rasti daug 5* viešbučių, gerų restoranų, siūlančių pasaulio virtuvių patiekalų ir kita.

EKSKURSIJOS

Dienos išvyka į Sarandos ir Butrinto nacionalinius parkus.

Benja terminių srovių baseinai ir išsimaudymas juose.

Kalnų žygis iš Valbonos į Tetą.

Ekskursija į buvusį komunistų bunkerį, menantį diktatoriaus laikus.

SUVENYRAI

Qilim – tradiciniai albanų rankomis gaminti kilimai.

Bunkerio formos peleninės (kadangi Albanijoje diktatoriaus laikais buvo pastatyta labai daug bunkerių įvairiose vietose, tai tapo savotišku šalies simboliu).

Cifteli – tradicinis dvistygis albanų muzikos instrumentas.

Tradiciniai mezginiai.