Sicilijos regionas | Apie Sicilijos regioną

Italija žemėlapiuose panaši į aulinį batą, spiriantį akmenį. Tačiau ji niekada jo nenuspirtų, nes tas akmuo – tikras aukso grynuolis. Tai Sicilija, didžiausia Viduržemio jūros sala. Daugelį amžių ji buvo ir turtingiausia.

Sicilija priklauso Italijai, tačiau yra lyg atskira šalis. Kita kalba, kiti papročiai, kita istorija. Senovėje čia gyveno kelios vietinės gentys, kol salą kolonizavo graikai ir finikiečiai. Tuo metu garsėjo graikų Sirakūzai, kuriuose gyveno Archimedas, žuvęs nuo kitų užkariautojų – romėnų. Romėnų laikotarpiu Sicilija buvo pagrindinis imperijos javų aruodas. Vėliau Siciliją valdė vandalai, ostrogotai, bizantiečiai (kurį laiką čia buvo Bizantijos sostinė), arabai, normanai, ispanai. Kai kurie užkariautojai niokojo salą, o kai kurie į vietos kultūrą žiūrėjo labai tolerantiškai. Pavyzdžiui, romėnai netrukdė jai ir toliau likti graikiška, o arabų valdymo metu Sicilija nepakeitė tikybos ir apskritai klestėjo.

Nuo Italijos Siciliją skiria Mesinos sąsiauris. Siauriausioje vietoje – tik 3 kilometrai, geras plaukikas nesunkiai įveiktų. Sala trikampio formos ir jos krantus skalauja trys jūros: Viduržemio, Jonijos ir Tirėnų. Paplūdimiai čia patys įvairiausi: juodojo ir baltojo smėlio, uolėti ir žvyro, su įlankom ir kalnais. Be jūros, Sicilijoje populiarūs terminiai šaltiniai, puikiai tinkantys gydymui bei kosmetinėms procedūroms.
Pagrindinė gamtos įžymybė Sicilijoje – ugnikalnis Etna. Tai didžiausias ir vienas aktyviausių Europos ugnikalnių. Graikai manė, kad jame įsikūrusi Hefaisto kalvė, o jo papėdėje gyvena kiklopai. Etna nuolat rūksta ir laikas nuo laiko išsiveržia, nors galimybė, jog patirsite paskutinę Pompėjos dieną, ne didesnė nei pamatyti minėtuosius kiklopus. Siciliečių kalba ugnikalnis vadinamas „nuostabiu kalnu“. Panašu, kad tokį įspūdį apie jį ir išsivešite.

Sicilijoje nemaža įspūdingų miestų. Palermas, Taormina, Sirakūzai, Katanija, Agridžentas, Marsala ir kt. Tiek jie, tiek vaizdingos pakrantės, puikūs viešbučiai ir gamtos įvairovė traukia turistus iš viso pasaulio. Siciliečiai be galo nuoširdūs, jie atvirai domėsis ir žavėsis jumis, dažniausiai pasiūlydami mažų dovanėlių. Kavos puodelį, vaisių ar midijų turguje, ir visada – šypseną. Tikrą, ne išmoktą, skirtą specialiai jums.

Į Siciliją labiausiai verta važiuoti dėl to, jog daugybę dalykų jūs rasite tik čia, niekur kitur. Ir kai ko iš tų dalykų niekada nepamiršite. Žinoma, ne mafijos, ji tik filmuose. Veikiau Etnos ir Sicilijos baroko.

Kiti Italijos regionai:

Iskija, Amalfi, Neapolis

Iskija - tai unikali, vulkaninės kilmės sala Tirėnų jūroje, šiauriniame Neapolio įlankos pakraštyje. Iskijos sala tikras Viduržemio jūros perlas. Nors visas salos perimetras siekia vos 34 kilometrus, tačiau joje gyvena daugiau nei 60 tūkst. žmonių.

Amalfi - miestas Kampanijos regione esančioje Salermo provincijoje, Italijoje. Nuo Neapolio miestas nutolęs 38 kilometrus į pietryčius. Amalfi išsidėstęs ant stačių uolų, nuo kurių atsiveria nepakartojamas vaizdas į jūrą.

Neapolis - miestas pietinėje Italijoje, Kampanijos regiono sostinė. Tai pagrindinis pietų Italijos ekonominis ir kultūrinis centras bei trečias didžiausias Italijos miestas po Romos ir Milano.

Sardinija- antra pagal dydį Italijai priklausanti sala Viduržemio jūroje. Sardinijos sala sutraukia visus  besižavinčius laukinės gamtos grožiu. Salos pakrantė vilioja paslėptomis įlankomis ir įspūdingais paplūdimiais, balto smėlio kopomis.

Sicilija (Katanija)- miestas rytinėje Sicilijos salos pakrantėje, prie Jonijos jūros, pačioje aktyvaus Etnos ugnikalnio pašonėje.Kataniją įkūrė graikai 8 a. pr. Kr. Ne kartą miestas buvo stipriai sugriautas per žemės drebėjimus ir ugnikalnio išsiveržimus, užlietas lava ar užklotas vulkano pelenais, tačiau ir vėl prikeltas gyvenimui.Barokinis Katanijos senamiestis yra saugomas Unesco.

Slidinėjimas Italijoje- Alpės – vienos iš paskutinių gamtos tvirtovių. Taip pat jos vienas iš didžiausių ir aukščiausių kalnynų pasaulyje suformuojančių masyvią arką nuo Nicos iki Vienos. Italijos Alpės padalintos į tris pagrindines grupes.

Slidinėjimas Italijoje- Fasos slėnis (Val di Fassa) siūlo nepalyginamą Dolomitinių kalnų grožį ir gausių sporto pato-gumų. Fasos slėnis yra šiaurės rytų Trentino dalyje. Fasos slėnio gyventojai ypatingai didžiuojasi nepakartojamu aplinkos grožiu ir neišpasakytai stengaisi jį apsaugoti, kam padeda ir jų papročiai bei tradicijos. 

Orai Sicilijoje. Kada keliauti?

Sicilijoje vyrauja Viduržemio jūros klimatas. Jam būdingos trumpos švelnios žiemos, šiltas pavasaris ir ruduo bei karšta sausa vasara. Vasariški orai čia prasideda balandį ir tęsiasi iki pat spalio. Karščiausi liepos ir rugpjūčio mėnesiai, kai vidutinė temperatūra siekia 26–30 °C šilumos, o šalčiausi – gruodžio - vasario mėnesiai, kai oras atvėsta iki vidutiniškai 8–17 °C šilumos ir iškrenta didžiausias kritulių kiekis. Gegužę vandens temperatūra jau siekia apie 20 °C šilumos, rugpjūtį pasiekia maksimalią 27–28 °C temperatūrą ir spalį nukrenta iki malonių 24 °C šilumos. Sakoma, jog blogiausias metas atostogoms vulkanais rūkstančioje saloje – tai rugpjūtis, kuomet turizmo sezonas pasiekia įkarštį. Be to, šį mėnesį vyrauja karščiai, o nakvynės ir kitos kainos pasiekia piką. Apskritai vasaros Sicilijoje yra karštos ir sausos. Tad nemėgstantiems kepti saulėje rekomenduojama į šią salą vykti sezono pradžioje, balandžio-birželio mėnesiais, arba sezono pabaigoje, rugsėjį ar spalį. Rugsėjį dar būna karštų dienų, tačiau rudenį lietaus tikimybė jau didesnė. Maudynių sezonas Sicilijoje prasideda gegužės pradžioje, tačiau jūros vanduo tokiu metu dar palyginti gaivus. O norintys pasimėgauti saulės voniomis salos paplūdimiuose paprastai atvyksta tik birželį – šis mėnuo yra oficiali paplūdimio atostogų sezono pradžia.

Ką pamatyti Sicilijoje (Trapani)?

Funikulierius į Eričę – tai geriausias būdas pasiekti Eričės kalnų viršūnes. Jis patogus ir greitas ir įveikia kelią per 10 minučių leisdamas pasigrožėti Eričės ir Egadi salų vaizdais. Eričė įkurta 750 m. virš jūros lygio. Tai žavus viduramžiškas miestelis galintis pasiūlyti nuostabią jūros ir slėnio panoramą.

Mozia (“Mothia”) sala buvo viena svarbiausių finikiečių kolonijų Sicilijoje. Aplankyti šią salą verta norint susipažinti su Sicilijos senovės istorija. Tai muziejus po atviru dangumi. Čia galima pamatyti finikiečių šventovę, kapinyną,„Mozaikų namą“, Šiaurines duris (Porta Nord), iš kalkakmenio pastatytus įtvirtinimus, supančius visą teritoriją. Saloje esančiame Vitakerio muziejuje eksponuojamas egiptiečių, punų, romėnų, korintiečių, helenų palikimas.

Nubia druskos muziejus įkurtas senoje druskos išgavimo vietoje datuojamoje 300m. Šiame kuklaus dydžio muziejuje demonstruojamos įvairios druskos išgavimo stadijos. Eksponuojami įrankiai naudojami išgavimui ir perdirbimui, aiškinamieji užrašai ir fotografijos. Muziejus įsikūręs Nubia Paceco rajone, Via Chiusa gatvėje.

Sant'Agostino bažnyčia buvo pastatyta kaip tamplierių koplyčia 1101 m. JI buvo atiduota Augustinų ordinui 14 a. ir buvo restruktūrizuota, padidinta pridedant dabartinį fasadą, didelę rozetę ir daugiakampę apsidę. Bažnyčia dar kartą modifikuota 19 a.. Apsidė ir ir dalis navų buvo sugriautos per Antrąjį pasaulinį karą, tad bažnyčia buvo dar kartą perstatyta. Durys ir rozetė išliko ir ši vakarinė pusė žvelgia į Saturno aikštę

Uostas ir La Colombaia. Į pietus nuo Trapani senamiesčio yra uostas ir Garibaldi aikštė su laivininkystės biurais ir išvykimo taškais laivams plaukiantiems į Egadi salas. Taip pat Regina Elena alėja su vaizdais į druskavietes ir Egadi salas. Pietinėje dalyje nuo uosto įėjimo yra La Colombaia sala kur keliautojus traukia įtvirtinimai ir aštuonkampis Colombaia bokštas dar žinomas kaip Castello di Mare (Jūros pilis). 15 a. bokštas buvo naudojamas kaip tvirtovė ir kalėjimas. Prieplaukos gale, tolimająme vakariniame miesto iškyšulyje stovi di Ligny bokštas. Šis 14 a. gynybinis bokštas buvo išplėstas 16 a. ir 1670 m. Šiandiena čia įsikūręs mažas istorijos muziejus.

Cavaretto rūmai pastatyti architekto Andrea Palmos 1672 m. Nuo to laiko jie keletą kartų modifikuoti, bet išlaikytas stulbinantis fasadas. Viršuję – Trapani Madonos, Šv. Jono krikštytojo ir Šv. Alberto skulptūros sukurtos 1700m. Giuseppe Nolf. Maždaug po šimtmečio šalia jų atsirado laikrodis ir kalendorius. Kadaise buvęs senato susirinkimų vieta, šiandien tai – savivaldybės pastatas.