Neringos regionas | Apie Neringos regioną
Ramybe alsuojančios Nidos pietuose kyšo Parnidžio kopa, nuo kurios atsiveria ypatingi gamtos paveikslai, o laiko ir erdvės misterijos užliūliuoti lankytojai visuomet pažada čia sugrįžti. Užkopę ant 52 metrus virš jūros lygio stūksančios Parnidžio kopos, pateksite į baltųjų kopų buveinę. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur lig šiol yra išlikusi pustomų kopų grandinė. Ant kopos viršūnės įrengta regykla, kur atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.
Parnidžio pažintinis takas - keliaujant 1800 m ilgio taku mėgausitės nuostabiais Neringos unikaliais vaizdais, galima pamatyti įvairiausių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių, pasigrožėti gamta, pasisvečiuoti „genio kalvėje“, susipažinti su „medžio biografija“.
Delfinariumas ir Jūrų muziejus. Delfinariume gyvena delfinai ir kaliforniniai jūrų liūtai, vyksta jų nuotaikingi pasirodymai, vykdomos edukacinės programos bei delfinų terapija. Muziejuje įrengti akvariumai su Lietuvos gėlavandenėmis, Baltijos ir tropinių jūrų žuvimis bei jūrų gamtos ekspozicija.
Lietuvos jūrų muziejus užima apie 13 hektarų plotą. Lauko baseinuose prie centrinio reduto, akvariumo pastato įkurdinti pingvinai, Baltijos ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai. Poternose ir kazematuose po tvirtovės pylimais įrengta Lietuvos laivybos istorijos ekspozicija, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, eksponuojama senovinių ir šiuolaikinių inkarų kolekcija. Iš viso Jūrų muziejaus rinkiniuose saugoma daugiau nei 88 tūkst. eksponatų.
Etnografinės kapinės ir krikštai - šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios yra XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės. Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai – krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai.
Saulės laikrodis-kalendorius, jo obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė tokiam laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Tik iš čia pamatysi, kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta. Iš marių – į jūrą.
Švyturys ant Urbo kalno - tai vienas iš didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje. 27 metrų aukščio Švyturys buvo sumūrytas iš raudonų plytų 1874 m. Link jo vedė akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų.
Žvaigždžių alėja. Populiariosios muzikos Žvaigždžių šlovės takas atidarytas 1997 m., siekiant įamžinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą!“
Nidos istorijos muziejaus ekspoziciją sudaro: Kuršių nerijos gyventojų verslai. Joje pasakojama apie senąją žvejybą burvaltėmis (kurėnais, kiudelvaltėmis). Čia įrengtas vėtrungių ir jų piešinių stendas, išsamiai pasakojama apie poledyninę žūklę ant Kuršių marių ledo, gintaro graibstymą iš Baltijos jūros ir originaliausią gyventojų užsiėmimą – varnų gaudymą.Nidos akmens amžiaus gyvenvietė. Eksponuojama gausybė radinių, rastų akmens amžiaus gyvenvietėje Parnidžio kopos vakarinėje dalyje.
Neringos gintaro galerija – muziejus. Muziejaus lankytojai savarankiškai gali aplankyti lauko ekspoziciją ir taip nukeliauti „Gintaro kelio“, kuris prasideda nuo Baltijos jūros ir driekiasi per visą Europą iki pat etruskų žemių Italijoje, atkarpą, kur sutiks senąsias gintaro apdirbimo dirbtuvėles.
Pagrindinis Žvejo etnografinės sodybos pastatas – gyvenamasis namas, statytas 1900 m. Tačiau aštunto dešimtmečio pradžioje ledo lytys jį sugriovė. Tuomet jame gyvenusi šeima buvo iškelta kitur, o namą atstačius čia įrengta etnografinė XIX–XX a. pr. žvejo sodyba, kuri priklauso Neringos istorijos muziejui.
Žirgų rago švyturys pastatytas 1900 metais Kuršių mariose ties Pervalka, už Agilos įlankos, prieš Birštvyno iškyšulio Žirgų ragą. Tai vienintelis švyturys Kuršių mariose, įrengtas ne sausumoje, o mariose, ant nedidelės dirbtinės salos.Švyturį apžiūrėti galima plaukiant laivu, jis matomas ir nuo Kuršių nerijos kranto.
Naglių gamtos rezervato plotas – 1680 ha. Jis tęsiasi nuo Juodkrantės iki Pervalkos devynis kilometrus. Čia galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečių miškų dirvožemius. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos. Kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai.
Raganų kalnas ir medinių skulptūrų ekspozicija. 1979-aisiais buvo surengta pirma kūrybinė stovykla. Atvyko liaudies meistrai – drožėjai ir kalviai – iš visos Lietuvos ir sukūrė 25 skulptūras. Kitais metais įvyko antra stovykla, dar po metų – trečia… Ir dabar dar kone kasmet atvyksta meistrai, restauruoja senas skulptūras, išdrožia naujų. Visas šis didžiulis ansamblis – daugiau nei 80 ąžuolo skulptūrų su kalvių darbo pagražinimais – liaudies meistrų dovana Juodkrantei, Lietuvai, visiems čia apsilankantiems.
Garnių ir Kormoranų kolonija. Netoli Juodkrantės yra didžiausia ir viena seniausių Lietuvoje žinomų pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Šią koloniją žmonės stebi net nuo XIX a. pabaigos. Šiuo metu čia yra apie 2000 didžiųjų kormoranų ir virš 500 pilkųjų garnių lizdų. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta nauja stebėjimo aikštelė. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje ir didžiausia bei seniausia šių paukščių perimvietė Lietuvoje.
