Fesas įsikūręs šalies šiaurinėje dalyje, šiaurinėje Atlaso kalnų papėdėje. Jis laikomas Afrikos Atėnais, nes tai karalių miestas, arabiškojo Maroko centras. Jį pačiais pirmaisiais islamo amžiais (maždaug prieš 1200 metų) įkūrė šventasis marokietis Mula Idrisas I. Sakoma, kad jis buvo pastatytas… kauptuku. Kai Mulai padovanojo iš aukso ir sidabro nulietą kauptuką, jis juo pažymėjo ribas, kur turėjo iškilti pirmoji arabiškojo Maroko karalių dinastijos tvirtovė.
Nuo žinomų Rytų miestų Bagdado ir Kairo Fesas skiriasi tuo, kad savo architektūroje jis išsaugojo ilgaamžę istoriją. Čia turistus pribloškia užburianti arabiška rūmų, mečečių, muziejų architektūra. Kultūriniai lobynai tokie žavintys, kad daug kas juos lygina su Florencijos ar Atėnų turtais. Pačioje seniausioje senamiesčio dalyje kai kurios gatvelės tokios siauros, kad eidamas abiem alkūnėmis lieti namų sienas. Tai pačios siauriausios pasaulyje gatvelės. Senamiestyje galima ir pasiklysti – čia vinguriuoja apie 10 tūkstančių gatvių ir gatvelių, kurios net neturi pavadinimų.
Pavaikščiojus po miestą, užuodus jo kvapus, pamačius vaizdus, neįmanoma jo nepamėgti. Fese vertėtų apsilankyti Merenidės kapuose, Boujeloud soduose, kuriuose rasite jaukių kavinių ir net patys galėsite surengti pikniką. Savo grožiu stulbina 1321 m. statyta žaliai balta Medersa el Sahrij mečetė. Jos kiemas grįstas marmuru ir oniksu.
Kitos religinės pakraipos atvykėliai iš Kairuano pastatė nuostabią Kairuano mečetę. Jos įkūrėja – moteris, pabėgėlė iš Tuniso. Mečetę ji pradėjo statyti savo tėvo garbei 859 m. Tai kartu buvo ir pirmoji mokslo įstaiga, intelektualinis centras. Išskyrus kai kuriuos priestatus ir dekoro pakeitimus, dabartinė mečetė išsaugojo pagrindinius Almodovarų dinastijos valdymo laikų architektūros bruožus. Mečetės biblioteka yra viena didžiausių pasaulyje – čia sukaupta apie 30 000 tomų prašmatniai įrištų Korano raštų. Jų amžius skaičiuojamas nuo IX šimtmečio. Kairuano mečetė nuo seno buvo žinoma kaip vakarų islamo universitetas. Fese iš viso yra apie 800 mečečių, tačiau svarbiausia iki šiol išlieka didžiausia Šiaurės Afrikoje Kairuano mečetė, kurioje per religines šventes gali tilpti 22 tūkst. maldininkų.
Skirtingai nuo Kairuano, kitoje miesto dalyje esanti Andalu mečetė išliko pagrindiniu miesto kulto statiniu dešiniajame upės krante.
XIII a. viduryje pasikeitė valdžia. Feso senamiestis jai pasirodė per mažas, tad buvo pastatyti didžiuliai karališki rūmai su aukso durimis, įkurtas sodas, atidarytas turgus ir religinė Korano mokykla. Nuo šių laikų pradėjo plėstis ir Feso naujamiestis. Dabar jis susideda iš dviejų dalių: Fes el Djedid (naujasis) ir Fes el Bali (senasis). Kai karalius persikėlė į Rabatą, Fesas tapo paprastu provincijos miestu, tačiau išliko religine Maroko šventove ir išsaugojo prekybos ir amatų centro šlovę.
Šiandien naujamiestyje daug plačių bulvarų, fontanų. Fese gausu modernių klubų, jaukių kavinių ir restoranų, puikiai išvystytos transporto linijos, todėl patys galite pakeliauti aplink miestą. Tai nepamirštamas, prašmatnus ir daugiasluoksnis miestas, kuriame nuolat gausu svečių.
Fesas garsėja ir savo kulinarija. Tai tikras gastronomijos centras. Paragaukite tradicinio patiekalo – puikios „pastillos“: tai ypač lengvučiai paplotėliai, pertepti balandžių mėsa, migdolais ir įvairiausiais prieskoniais. Birželio mėnesiais mieste organizuojamos folkloro šventės: dainuojamos liaudies dainos, šokami liaudiški šokiai. Šioje džiugioje šventėje labiausiai galima pajausti Atlaso kalnų ir jų priekalnių gyventojų dvasią.
Būtina apsilankyti ir netoli Feso esančiuose stalaktitų ir stalagmitų urvuose. 180 m gylyje išvysite nepamirštamą mineralų žaismą, jus pakerės ir spalvos, ir formos.
Orai Maroke. Kada keliauti?
Maroke vasara – karšta ir sausa, žiema – drėgnesnė, bet vis dar šilta, krituliai labiausiai tikėtini kovo ir lapkričio mėnesiais. Aišku, oras priklauso nuo vietovės kur esate: Pietuose, Rytuose, dykumose – temperatūra aukšta, o kai kur kalnuose atokioje vietovėje naktį temperatūra gali kristi žemiau nulio. Marakeše vasaromis oro temperatūra dieną pakyla iki 38-40°C, naktimis nukrenta iki 18-24° C. Pietiniuose rajonuose dažnos smėlio audros.
Vandenyno pakrantėje vyrauja jūrinis subtropinis klimatas, šalies vidinėje dalyje – sausas kontinentinis klimatas. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1000 mm., šiaurėje ir pietvakarinėje dalyje, kur jau prasideda Sacharos dykuma mažiau 200 mm. Kalnuose žiemą iškrenta sniegas, gerokai atvėsta, o pakrančių klimatas išlieka švelnus, šalnų nebūna, dažnai susidaro rūkas.
Įsiminta