Biržų pilis – tai Biržų krašto pažiba. Šis archeologinis – architektūrinis paminklas drauge su piliaviete yra vienintelis toks Lietuvoje. Pilis stovi Biržų miesto centre, ant pietinio Širvėnos ežero kranto. Dirbtinai suformuotas ežeras, buvo skirtas pilies ir miesto prieigoms apsaugoti. Pastatų kompleksą sudaro pilies rūmai, tiltas, vartų bei gynybinių statinių liekanos. Vidaus interjeras išpuoštas tapybos darbais, reljefais, skulptūromis. Šiuo metu pilyje veikia muziejus, rengiamos ekskursijos lankytojams. Pilies kieme išsidėstė keli mūriniai pastatai, o svarbiausias iš jų - triaukščiai Radvilos Perkūno rūmai.
Širvėnos ežero pėsčiųjų tiltas - ilgiausias medinis tiltas Lietuvoje.
Vos 1 km spinduliu nuo miesto centro tyvuliuojantis ežeras yra vienas seniausių dirbtinių vandens telkinių Lietuvoje. Jis suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes. Tai padaryta siekiant nuo potvynio apsaugoti Biržų pilies-tvirtovės ir paties miesto prieigas.
Per ežerą nusidriekęs Pėsčiųjų tiltas jungia Biržų miestą su šiauriniame ežero pakraštyje esančiu Astravo dvaru. Tilto ilgis – 525 m.
Astravo dvaras – tai itališkų vilų stiliaus rūmai, kurie yra vieni gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų Lietuvoje. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, užtvanka-tiltas. Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais. 1860 m. pastatytas tiltas-užtvanka, iki 1986 m. laikęs Širvėnos ežero vandenis. Astravo dvare 1924 m. buvo įkurta pieninė, vėliau pakulinių maišų, špagato fabrikas, o 1930 m., lininių audinių fabrikas “Siūlas”, kuris veikia ir dabar.
Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas Kirkilų apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. Apžvalgos bokštas įrengtas siekiant sudaryti lankytojams palankias sąlygas susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybėmis – Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m. ir daugiau. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.
Butautų dvaras žinomas dar nuo 1750 m., ir nors neaišku, kas buvo patys pirmieji dvaro savininkai, tačiau žinoma, jog nuo pat pradžių dvaro rūsiuose buvo pradėtas virti alus. Meilė amatui ir malonus jausmas gaminant aukščiausios kokybės alų neišblėso net išgyvenant sunkiausius istorinius laikotarpius – II Pasaulinio karo metu Butautų dvaras buvo sudegintas. Praėjus keliems dešimtmečiams dvarą atstatė Petras Poškus ir nuo 1979 m. dvare vyko įvairiausios šventės, vėl buvo pradėtas gaminti alus, kurį vežė į prabangiausius Vilniaus ir Rygos restoranus. Deja, po Poškaus mirties Butautų dvaras sunyko, vėl buvo apleistas. Ir tik 2006 m., aludaris Darius Vizbaras ėmėsi atstatinėti dvarą ir bravorą. Šiuo metu dvare įrengtos degustacijų salės, kuriose atvykę svečiai ragauja čia pat išvirtą alų. Dvaro šeimininkai vaišina ne tik alumi, bet ir gira, iš anksto užsisakius ruošiami karšti gurmaniški elnienos patiekalai ir pikantiški užkandžiai.
Karvės Ola – karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime, Biržų regioniniame parke. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis gamtos paminklas Šiaurės Lietuvoje. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Sklando legendos, kad ši vieta buvo itin mistiška, ir į ją pakliūdavę gyvūnai ar žmonės – dingdavo! Tarp Karajimiškio ir Mantagailiškio yra senų smegduobių grandinė. Vienur vanduo tamsus, kitur skaidrus, pamatyti galima ir žuvų, kurios požeminiais upeliais lengvai patenka iš vienos duobės į kitą.
Senovinės technikos muziejus yra Sodeliškių dvaro sodyboje. Čia galite pamatyti senovinių garo traktorius, autobusus, sunkvežimius, specialios paskirties techniką, prieškarinius bei tarybinius automobilius, motociklus ir dviračių kolekcijas. Čia galite išvysti tokius eksponatus kaip 1898-tųjų metų garinį CASE traktorių, 1929-tųjų metų Oldsmobile, 1942-tųjų Cadillac, bei prabangiasias GAZ 13 ir GAZ 14 "Čaikas". Tai puiki vieta technikos mylėtojams!
Biržuose yra įsikūręs ir lėlių muziejus. Čia galite pamatyti net 900 įvairiausių lėlių, kurias muziejaus šeimininkė Sigutė Kiaulėnienė kolekcionuoja ir pati gamina. Taip pat čia rasite ir įvairiausių senovinių daiktų ekspoziciją, bei galėsite sužinoti apie šį nuostabų amatą!
Biržų krašto muziejus “Sėla” įsikūręs Biržų pilies rūmuose, kur savo veiklą pradėjo 1989 m. kovo 9 d. tarptautine moksline konferencija, skirta 400 – tosioms Magdeburgo teisių Biržams suteikimo metinėms. 25-iose salėse saugoma apie 110 tūkst. eksponatų, o mokslinėje bibliotekoje sukaupta virš 18 tūkst. leidinių. Biržų krašto muziejaus ekspozicijose – krašto istorija, religinių konfesijų raštija bei menas. Muziejuje galima pamatyti buvusią didybę menantį pilies akcentą – koklinę krosnį!
Likėnų parkas - 15 ha. parkas supantis Likėnų kurortą. Parko įkūrėjas - dzūkas Juozas Narušis. Mišraus plano Likėnų parke auga paprastosios pušys, kanadinės tuopos, tujų alėja, paprastieji ąžuolai, karpuotieji ir plaukuotieji beržai bei mažalapės liepos. Tai puiki vieta ramiems pasivaikščiojimams gamtoje!
Kviečiame visus gamtos mylėtojus apsilankyti atsinaujinusiame Eko Basų Kojų Parke Biržuose (šalia Biržų Žirgyno). Šio tako ilgis - 1300 metrų! Pradėjus eiti akmenuotu taku už vingio laukia smėlis. Vėliau tenka eiti per pjuvenas, įvairaus dydžio ir formos akmenis, lentas. Taip pat maloniai nuteikia ėjimas per nendres, vyteles, kankorėžius. Galima šokinėti nuo kelmelio ant kelmelio, pereiti ir paprasčiausiu juodžemiu. Sakoma, kad vaikščiojimas įvairios tekstūros pagrindu atpalaiduoja ir masažuoja pėdas!
Biržų evangelikų reformatų Bažnyčia tai 1874m. už parapijiečių lėšas pastatyta nauja mūrinė neogotikinio stiliaus bažnyčia, primenenti Radvilas, kurie rėmė ir platino šį tikėjimą. Ji tapo Šiaurės lietuvos reformacijos centru. Bažnyčioje išliko vieningas unikalus neogotikinis interjeras: stalai, suolai, didelė vargonų pakyla su vargonais, sakykla. Visa bažnyčios vidaus įranga padaryta iš medžio. Bažnyčia pabaigta statyti ir pašventinta 1974 m.
Pirmąją bažnyčią Biržuose pastatė Mikalojus II Radvila (1398 - 1509 m.). Ji galėjo būti baigta pastatyti apie 1500 m. Bažnyčia buvo medinė, jos išvaizda dėja nėra nežinoma. XIX a. pradžioje Biržai atiteko grafams Tiškevičiams. Ši giminė buvo laikoma Biržų bažnyčios rėmėjais, o 1853 - 1861 m. Jonas Tiškevičius (1801 - 1860 m.) pastatė mūrinę Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčią, stovinčią iki šiol. Tai statinys menantis ilgą Biržų krašto istoriją.