Spalvingoji Indija (piligriminė kelionė su vadovu iš Lietuvos)

SUSIPAŽINKITE SU KELIONĖS VADOVU! 

DARIUS KAUNECKAS

Kelionėje lydės 15 metų į indiją keliaujantis Darius Kauneckas – žmogus, praktikuojantis Hinduizmą, žinantis daug Ajurvedinių gyvenimo gerinimo receptų ir jau ilgą laiką gyvenantis vegetariškai.

Trečius metus iš eilės keliones į Indiją organizuojantis indiško masažo ir ajurvedos centro SPA SHANTI įkūrėjas ir ajurvedinių masažų mokytojas Darius kviečia į dviejų savaičių kelionę po Himalajus. Joje keliautojai turės ne tik išskirtinę galimybę išvysti unikalius kraštovaizdžius, apsilankyti ypatingą aurą spinduliuojančiose šventyklose, susipažinti su gilias tradicijas turinčia jogų kultūra, bet ir iš naujo pažinti save bei kitus. Anot D.Kaunecko, tai ne tik kelionė, bet ir savotiškas iššūkis sau.

Tačiau pagrindinis dienos akcentas bus Akšardhamo šventykla. Šventykla atidaryta 2005 metais, tačiau kasmet sulaukia didžiulio lankytojų susidomėjimo: per metus čia apsilanko apie 5 milijonus žmonių. Tai viena svarbiausių ir įspūdingiausių Delio hinduistinių šventyklų. Nakvynė viešbutyje.

Valdant mogolams, Agra buvo šios milžiniškos imperijos sostinė, todėl joje klestėjo islamiškųjų mokyklų kultūra, į čia plūste plūdo menininkai ir mokslininkai, nes mogolų valdovai skatino visapusišką kultūros vystymąsi. Devynioliktame amžiuje britiškajam Radž (Raj) užvaldžius Indiją, Agroje įdiegta vakarietiška edukacijos sistema, kurios dėka čia iki šiol klesti ne vienas koledžas ir universitetas. Aplankysime didingąjį Agra fortą (Agra Fort), vadinamą „miestu iš sienų“. Į UNESCO kultūros paveldą įtrauktas fortas nustebins ne tik savo dydžiu, bet ir vienuoliktąjį amžių menančia istorija. 

Dienos kulminacija, žinoma, taps vienas didžiausių ir įspūdingiausių kultūrinių šedevrų pasaulyje – Tadž Mahalis (Taj Mahal). Indijoje meilė įvairialypė ir amžina – būtent apie tokią – graudžią, tačiau kartu įkvepiančią mogolų imperatoriaus Šachdžahano (Shah Jahan) ir jo mylimosios Mumtaz Mahal meilę pasakoja dar šešioliktame amžiuje pastatytas mauzoliejus. Savo atspindį į Jamunos upę (Yamuna) metantys Indijos savastimi kadaise tapę rūmai visus keliautojus kviečia pažinti egzotišką islamiškosios kultūros pasaulį.  Daugiau nei du dešimtmečius maždaug dvidešimt tūkstančių darbininkų statė šį pasaulio meilės simbolį. Nors Tadž Mahalį supa sienos, jo pieniškos spalvos kupolai, remiantys karštą Indijos dangų, matosi iš toli. Vietiniai gyventojai su džiaugsmu rodo kelią link populiariojo Tadžo, o rikšų vairuotojai pasakoja istorijas apie jo grožį. Viso pasaulio turistai ir meilės ieškotojai skuba pamatyti šio stebuklo: tik penktadieniais, svarbią musulmonams dieną, Tadž Mahalis virsta islamiškos minties centru, į save neįsileidžiančiu pašaliečių.

Itin simetriškas ir harmoningas Tadž Mahalis atspindi mogoliško (persiško) meno apologiją, retkarčiais persmelktą hinduistinės architektūros motyvų. Ant pagrindinių vartų fasado inkrustuoti šventojo Korano maldų žodžiai laimina kiekvieną atvykėlį, o ant smiltainio plokštės pakylėtas Mumtaz mauzoliejus talpina Shahdžahano ir jo mylimosios kapus. Kalbama, kad Tadž Mahalio grožis geriausiai atsiskleidžia žvelgiant į jį iš Agros forto, kuriame paskutines savo gyvenimo dienas praleido Shahdžahanas, įkalintas savo sūnaus Aurangzebo (Aurangzeb). Nakvynė viešbutyje.

Vakare pasieksite Džaipūrą. Nepaisant to, kad dabartinis Džaipūras modernizacijos ir globalizacijos lenktynėse visai neatsilieka nuo kitų miestų, jame atsiskleidžia ir klasikinio, kaimiško Radžastano spalvos. Ūsuoti vyrai puošiasi įvairiaspalviais turbanais ir segi sidabrinius auskarus, moterys puikuojasi sunkiais sidabro juvelyrikos dirbiniais, o jų tradiciniai drabužiai žydi rožine, žalia, oranžine, geltona spalvomis. Nakvynė viešbutyje.

Po pietų Džaipūre pasigrožėsime garsiaisiais Vėjų rūmais (Hawa Mahal). Rūmai žavi raudono ir rausvo smiltainio statytomis sienomis, skirtomis karališkųjų šeimos moterų pamaloninimui – siena su daug mažų langelių suteikė joms galimybę iš arti stebėti miesto festivalius, o pačioms likti nepastebėtoms. Nakvynė viešbutyje.

Jau vien pietinis bokštas padabintas daugiau nei 1500 skulptūrų! Jei turėsime noro, būtinai užsuksime į nuostabų miesto Eko parką, praleisime popietę įspūdingų fontanų ir šviečiančių medžių apsuptyje, o vakare būtinai trauksime į miestą – Madurajų galima pavadinti Indijos Niujorku – niekada nemiegančiu miestu, kuriame naktinis gyvenimas itin išvyktytas – baruose, restoranuose, pasilinksminimo vietose niekada netyla muzika bei juokas. Nakvynė viešbutyje.

Viduryje miesto stūkso Ramanahsvamio šventykla (Ramanathaswamy Temple), glaudžiai siejama su dievo Ramos istorija (pastatyta ir garbinta būtent šio dievo), tačiau dedikuota Šivai – viena iš dvylikos tokių visoje šalyje. Tai taip pat tai viena iš 274 šventovių, kurią šventi Indijos poetai šlovino savo poetinėse eilėse.Įspūdingo dydžio, auksu puošto bokšto šventykla garsi kaip Hindu šventovė, turinti ilgiausią koridorių – piligrimai čia keliauja norėdami ne tik pasimelsti, bet ir pereiti ilgiausiu Dievo kada vaikščiotu maldos keliu. Nakvynė viešbutyje.

Kovalamas kadaise niekuo neišsiskyrė iš galybės kitų žvejų kaimelių, bet septintajame dešimtmetyje čia užklydę hipiai liko sužavėti: asketiškas Kovalamo grožis ir natūralūs paplūdimiai palietė pasaulio piligrimų širdis. Nuo tada gausiai lankomas gėlių vaikų iš Izraelio ir Europos, kaimelis iš niekuo neišsiskiriančios žvejų gyvenvietės virto Pietų Rojumi, kuriame gyvenimo džiaugsmas liejasi iš kiekvieno arbatos puodelio.Kovalamo pakrantė primena dylančio mėnulio pjautuvą, o ją sudaro trys paplūdimiai: Švyturio (Lighthouse Beach), Troškimų (Hawah Beach) ir Samudros paplūdimiai. Pats piečiausias Švyturio paplūdimys sulaukia daugiausia svečių dėmesio: dienomis čia atsiveria vaizdas į Vizhinjam Masjid mečetę, o nakties metu vaiduokliška švyturio šviesa skrodžia tamsą ir atsispindi skaidriuose pakrantės vandenyse. Troškimų paplūdimys kasdien bruzda nuo darbui pasirengusių vietinių žvejų, o dantyti uolų iškyšuliai ir melsvas vanduo vilioja ilsėtis ir užsimiršti. Kiek tolėliau esantis Samudra paplūdimys iki šiol mena laikus, kai vietiniai žmonės dar nebuvo regėję svetimtaučių, todėl čia geriausiai atsispindi autentiškas žvejų kaimelio gyvenimas.

Bažnyčios, hinduistinės šventyklos, klubai, restoranai, ajurvedinės medicinos centrai, mažytės žvejų trobelės – kokosų giraitės miestas balansuoja tarp sustingusios praeities ir spartaus žingsnio į modernų rytojų. Vietiniai gyventojai ir Kovalamo svečiai čia susišneka malajalių, tamilų, hindi ir anglų kalbomis bei dalijasi skirtinga gyvenimo patirtimi ir tarpkultūrine draugyste. Šiame paplūdimių rojuje vyrauja Pietų Indijos virtuvė, kurioje dominuoja šviežių jūros gėrybių patiekalai, tačiau galima rasti ir prancūzų, italų virtuvės gardėsių. Kovalamo parduotuvių lentynos lūžta nuo sandalmedžio, bronzos, kokoso plaušo, bambuko ir dramblio kaulo dirbinių, tradicinių Kathakali teatro kaukių, dievybių skulptūrėlių ir folklorinės stilistikos papuošalų. Kiekvieną vakarą čia vyksta adaptuotų Kathakali spektaklių vaidinimai, šokiai ir netgi holivudinių filmų peržiūros. Todėl poilsiautojai, visą dieną nardę gaivinančiose Arabijos jūros bangose ir deginęsi ant tamsaus Kovalamo paplūdimių smėlio, vakare prabunda iš atostoginio snaudulio ir pasiduoda naktinio miestelio žavesiui. Kovalame ilsėsimės viešbutyje ant Arabijos jūros kranto. Nakvynė viešbutyje.

Dauguma keliautojų čia neužsibūna – traukia į nuostabiuosius Kovalamo ar Varkalos paplūdimius, tačiau Trivandrumas tikrai turi ką parodyti: čia yra zoologijos sodas, įvairių ajurvedos centrų, net keli didžiuliai rūmai bei įstabių hinduistinių šventyklų. Vis dėlto mūsų kelias suks link pačios turtingiausios ne tik Indijos, bet ir viso pasaulio šventyklos – Padmanabhasvami. Pagal aukso ir brangiųjų akmenų išteklius ši institucija skaičiuoja beveik 3 trilijonų dolerių turtą. Kaip ir visos paslėptų lobių istorijų vietos, ši šventovė ilgus šimtmečius buvo ne tik susižavėjimo, bet ir savotiškos baimės bei paslapčių objektas. Nors šventyklos požemiuose rastas jau ne vienas lobis, pasakojama, kad giliausiai paslėptą, dar neatrastą aukso šaltinį saugo dvi milžiniškos kobros ir būtinai primenama, kad tas, kuris drįs atverti slaptojo požemio duris, užsitrauks pražūtingą nelaimę. Taigi šiandien turėsime galimybę žengti į prabangiausius pasaulio maldos namus, apžiūrėti kiekvieną auksu puoštą skliautą ir išgirsti dar daugiau įvairiausių šią mistinę vietą supančių legendų.

Skrydis į Delį. Nakvynė viešbutyje.