Apsipirkę ir pasižmonėję vyksite prie Cuicocha – miegančio ugnikalnio vakariniuose Kordiljerų kalnuose, kurio krateris virtęs pilna vandens lagūna. Galiausiai pasieksite kalnų apsuptą Cotacachi miestelį, kuris garsėja puikiais odiniais dirbiniais. Pavakare grįšite į Kitą. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.
Pirmasis mūsų dienos tikslas – Kotopaksio Nacionalinis parkas (Cotopaxi National Park), o tiksliau – Kotopaksio ugnikalnio (Cotopaxi Volcano) papėdėje įsikūrusi bazė. Parkas kadaise buvo įsteigtas kaip ekologinė šventovė, prieinama visiems gamtos mylėtojams. Tad nepaisant šio vieno aukščiausių pasaulio ugnikalnių aktyvumo į jį dažnai kopia keliautojai iš visų kraštų. Gamtos darinys ypač įspūdingas, nes nepaisant to, kad yra netoli pusiaujo, beveik visa jo viršūnė padengta ledynais.
Apsilankysime informaciniame centre, kur darbuotojai mus supažindins su parko istorija, papasakos apie specifines jo gamtos savybes, o tada keliausime link Limpiopungo lagūnos (Laguna Limpiopungo). Šis gana seklus, nendrėmis apaugęs ežeras laikomas vienais didžiausių vietinių ir migruojančių paukščių namų visoje šalyje.
Keliaudami link ir aplink ežerą turėsime galimybę susipažinti su ypatinga Ekvadoro gamta – paramo pievomis, arktinėmis tundromis. Pasak mokslininkų, tai vienas sparčiausiai besikeičiančių žemės regionų, tačiau pagrindiniai jo motyvai išlieka – čia želia pussausiai žolynai ir krūmokšniai.
Pasigrožėję ežeru ir gamta kilsime į aukštumas dar maždaug 5 km, kol pasieksime Padre Rivas alpinistų prieglaudą (Padre Rivas mountain climbing refuge). Nuo čia leisimės į pusantros valandos trukmės pasivaikščiojimą po snieguotus kalnynus. Pasakojama, kad tai viena lengviausių pasivaikščiojimo trasų, suteikianti galimybę pasigrožėti nepaprastais kalnynais, prisiliesti, o gal net prigulti ant ugnikalnio sniego.
Vakarop grįšime į Kitą (Quito).
Nakvynė viešbutyje.
Atvykus į oro uostą mus pasitiks mūsų kelionių partneriai šioje šalyje ir palydės iki viešbučio.
Sočiai papietavę ir trumpai pailsėję leisimės į pažintį su nuostabiąja Baltros sala. Pirmiausia keliausime į vietą gražiausių paplūdimių – Vėžlių įlanką (Tortuga Bay). 2,5 km pasivaikščiojimo takas link jos ves pro nepaprastą gamtos apsuptį – žaliuojančius medžius, įspūdingai nušviestus švelnios saulės spindulių.
Vėžlių įlanka pavadinimą gavo ne šiaip – tūkstančiai jūros vėžlių kasmet suplaukia čia dėti savo kiaušinių baltame paplūdimio smėlyje. Žinoma, pamatysime ne tik šių roplių – įlankos krantai tiesiog švies nuo ryškiaspalvių pelikanų, o seklumose ir akmenuotose vietovėse pamatysime šimtus jūrinių iguanų. Nevalia pamiršti ir paukščių – daugybė skirtingų skraiduolių rūšių šią salą ir jos paplūdimius taip pat laiko namais, tad jei norite ir mėgstate stebėti paukščius – tam čia tikras rojus.
Vakare grįšime į viešbutį.
Pirmiausia atvykę suksime link žymiausio salos objekto – Smailės uolos (Pinnacle Rock), primenančios iš vandens išlindusį obeliską. Kad pasiektume pačią uolą ir galėtume mėgautis gražiausiais vaizdais teks kiek paėjėti, tad patartina pasirūpinti patogia avalyne. Vos užkopus į viršūnę aplink atsivers nepaprasti pakrančių vaidai. Įspūdingos lavos formacijos ir vulkaninės uolienos sukuria šiai vietai ypatingą aurą – atrodo, kad patekai į visai kitą pasaulį, vaikštai mėnulio žeme.
Būtinai stabtelėsime susipažinti ir su Galapagų gyventojais – pingvinais, jūriniais vėžliais, rajomis. Šie vandens žinduoliai, kaip ir Galapagų rykliai bei daugelis kitų unikalių jūrinių rūšių čia gyvena jau daugelį šimtmečių.
Popietę skirsime poilsiui ir nardymui Sulivano įlankoje (Sullivan Bay). Čia, deja, nerasime balto smėlio paplūdimių, tačiau aplink atsiveriantys uolienų plotai bei povandeninis gyvenimas nustebins net labai daug mačiusiuosius.
Nakvynė viešbutyje Puerto Ajoroje (Puerto Ayora).
Pietausime laive, kol aplink plaukios spalvingi jūrų gyvūnai, o vakarop grįšime į Puerto Vilamilą.
Nakvynė viešbutyje.
SVARBU: būtini patogūs, vandeniui atsparūs batai, maudymosi kostiumėlis. Nepatartina su savimi vežtis svarbių dokumentų ar kitų vandeniui neatsparių daiktų. Kiekvienas keleivis gaus nardymo įrangą, taip pat bus galimybė už papildomą mokestį išsinuomoti nardymo kostiumą.
Po pietų pradėsime pažintį su Santa Kruzu – leisimės į žymiąsias salos aukštumas. Važiuojant pasikeis net septynios gamtos vegetacijos zonos, tad mūsų kelionės vadovas primygtinai siūlys stebėti kraštovaizdį, kuris keisis, drąsu sakyti, drastiškai ir įspūdingai.
Santa Kruzo aukštumose būtinai stabtelėsime vėžlių fermoje – stebėsime milžiniškus gyvūnus jų natūralioje aplinkoje. Nors gali pasirodyti, kad šioje kelionėje gyvūnų jau matėme net per daug, ši ferma stipriai nustebins, nes tokios gyvūnijos didybės, garantuojame, nematėte niekur kitur pasaulyje.
Vakarop pasieksime Kitą. Kiekvienas turės laisvo laiko paskutinėms lauktuvėms ar paskutiniam gėrimui Pietų Amerikoje.
Nakvynė viešbutyje.
ARBA siūlome kelionę pratęsti dar 4 dienomis ir paįvairinti ją kontrastinguoju Peru.
Oro uoste mus pasitiks partneriai šioje šalyje, tad pirmiausia važiuosime į viešbutį. Būtinai šiek tiek laiko skirsime poilsiui, nes reikia priprasti prie gana drastiškai pasikeitusios altitudės.
Po pietų leisimės į miesto turą. Pirmoji mūsų stotelė – Korisančos šventykla (Koricancha Temple), sakoma, įspūdingiausias pavyzdys, kuriame susijungia Inkų ir Ispaniškoji kultūros. Peruietiškoji „Saulės šventykla“ pastatyta iš smulkiai skaptuotų akmenų, o viduje puošta auksiniais ir sidabriniais lapų ornamentais – tikras architektų iš viso pasaulio džiaugsmas.
Tęsdami pažintį su miestu stabtelėsime prie į UNESCO paveldą įtrauktos Kusko Katedros (The Cathedral Basilica of the Assumption of the Virgin), statytos beveik visą šimtmetį. Šiandien tai – „embleminis“ miesto pastatas, traukiantis ne tik savo didybe, bet ir viduje paslėptomis mirusiųjų kunigų kriptomis.
Būtinai užkopsime iki Saksajuamano tvirtovės (Sacsayhuaman Fortress) griuvėsių, nuo kurių atsiveria nepaprasta miesto panorama. Kadaise buvusi įspūdingo dydžio tvirtovė dengė žymiai didesnį plotą, nei dabar likę griuvėsiai ir joje gyveno daugiau nei 10 tūkst. karių.
Stabtelėsime ir prie bene mistiškiausią ir „juodžiausią“ istoriją turinčios Kenko šventyklos (Qenqo Temple). Iš vietinės kalbos išvertus „labirintą“ reiškiantis pavadinimas šiai vietai duotas ne šiaip: uolomis eina labirintinis kanalas, pasak mokslininkų, atsiradęs dėl tekančio skysčio. Galima spėlioti, kas tai buvo – šventas vanduo, kukurūzų alus ar kraujas. Tačiau akivaizdu, kad Kenko buvo skirta mirties ritualams, galbūt balzamuoti kūnams, o gal patikrinti, ar žmogus pragyveno „teisingą“ gyvenimą.
Galiausiai aplankysime Tambomačėjaus (Tambomachay). Istorikai nesutaria dėl tikrosios šios vietos reikšmės senajame Inkų pasaulyje: ar tai buvo Vandens Šventykla, ar įėjimą į Kuską sauganti tvirtovė.
Nakvynė viešbutyje Kuske.
Slėnis, kurio kraštovaizdyje dominuoja Vilkanotos kalnų masyvas (Vilcanota mountain range), nuo seniausių laikų buvo puikiausia vieta vystyti žemdirbystę. Tad nenuostabu, kad ir šiandien čia dirbantys žemdirbiai garsėja ypatingais didžiulių grūdų kukurūzais.
Žinoma, jei tik bus galimybė, stabtelėsime susipažinti ir su kuria nors senąja Inkų gentimi, kurių čia dar vis išlikę ne viena.
Vakarop grįšime į Kuską, kur sėdę į trakinį važiuosime link Aguas Calientes arba kitaip Maču Pikču kaimo (Machu Picchu Pueblo). Žymiojo inkų palikimo papėdėje, tarpeklyje įkurtas kaimas apsuptas nepaprastai aukštų uolų, siena virstančio miško ir dviejų sraunių upių.
Nakvynė viešbutyje.
Sakoma, kad apie šią paslaptingos auros vietą galima kalbėti ir kalbėti, tačiau žodžiai niekada neatskleis tikrųjų jausmų čia patekus. Tad šiandien lankydami vieną didžiausių pasaulio stebuklų galėsime patys nuspręsti, ar keliautojų pasakojimai teisingi, o gal pradėsime kurti ir savas istorijas, kurias perduosime kitiems.
Po pietų grįšime į Kuską, kur viešbutyje ir nakvosime.
Toliau suksime į pagrindinę miesto aikštę – Didžiąją aikštę (Plaza Mayor), apsuptą svarbiausių kolonijinio laikotarpio pastatų: San Martino rūmų (Plaza San Martin), Prezidentūra, geriau žinoma Pizaro namų vardu (Palacio de Gobierno, House of Pizarro) ir miesto savivaldybės pastatas (Municipal Palace).
Pirmieji, pavadinti Peru išvaduotojo Chosė de San Martino vardu, statyti dar 20 amžiuje, tačiau dabartinę savo vertę įgijo ir traukos objektu tapo visai neseniai – atnaujinus šalia esantį parką ir nepaprastai menišką architektūrą.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.
Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę. Pastraipa apie kelionę.